Margaspalvė mūsų Lietuva
Kiauklių kaimo bendruomenė kartu su partneriais Visuomenine organizacija Anciūnų bendruomene ir Zibalų kaimo bendruomene įvykdė projektą „Margaspalvė mūsų Lietuva“. Projektą finansavo Širvintų rajono savivaldybės administracija pagal Nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2017–2019 metų veiksmų plano įgyvendinimo 2.3 priemonę ,,Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“. Projektui skirta parama – 938,00 Eur.
Projekto tikslas – suorganizuoti Anciūnų, Kiauklių ir Zibalų kaimo bendruomenių tris keliones po Lietuvą.
Projekto uždaviniai:
1. Stiprinti tautinio tapatumo, bendrumo jausmą, skatinti keliauti, pažinti skirtingas kultūras.
2. Skatinti įvairaus amžiaus ir įvairių socialinių grupių žmones aktyviai įsijungti į kultūrinę – švietėjišką veiklą.
3. Prasminti bendradarbiavimo tradicijas. ,
,Lietuva, rodos, tokia mažytė, bet mūsų širdyse didžiulė. Kur mes bebūtume, širdis vis tiek stipriau plaka savam kraštui, tam, kuriame visam gyvenimui yra įspaustos vaikystės pėdos. Lietuva mums tapatumo žymė, einanti per laiko vartus, daugelį metų poetų apdainuotomis lygumomis, kalneliais, braukianti vasarokaitos prakaitą nuo žemdirbio kaktos, niūriai tylinti pilkapių užmarštyje ar garsiai šaukianti šiuolaikinio pasaulio bėgsme“.
Švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį, vis keliame klausimus: kiek mums svarbi Lietuva, kiek čia mūsų esančių nusivylusių ja, kiek besidžiaugiančių, besididžiuojančių, kiek norinčių ją kuo daugiau pažinti.
VO Anciūnų bendruomenė, įgyvendindama projektą su partneriu, Kiauklių kaimo bendruomene, lapkričio 11 d. vyko į pažintinę kelionę po Birštoną.
Pažintis su šiuo kurortiniu miestu prasidėjo Stakliškių alaus daryklos salyklo bokšte – muziejuje. Ekskursijoje su gidu po muziejų sužinojome lietuviško midaus autentišką istoriją, šiandieninio kulinarinio paveldo gimimą. Po to sekė pažintinė ekskursija po Birštono karališkąjį kurortą. Lydimi kelionių gido, susipažinome su karališkojo Birštono istorija; skanavome pirmųjų Birštono mineralinių šaltinių vandens; aplankėme Vytauto parką ir Vytauto piliakalnį, įspūdingą centrinį miesto parką, muziejų, mineralinio vandens galeriją. Sužinojome, kaip aktyviai leisti laiką Birštone važinėjant dviračiais, plaukiant pramoginiais laivais, sveikatinantis regioninio kulinarinio paveldo patiekalais, skanavome dzūkiškas bandas. Degustavome vienintelį Lietuvoje kulinarinio paveldo gėrimą „Lietuviškas midus“, išgirdome midaus atsiradimo ir gamybos istoriją, susipažinome su unikaliu lietuvišku gėrimu, šiandien atliekančiu „ambasadoriaus“ vaidmenį užsienyje. Lankėmės ir pramogavome ,,Eglės“ sanatorijos pirčių ir baseinų komplekse. Šios išvykos dėka pagyvėjo kaimo gyventojų socialinis kultūrinis gyvenimas, prasiplėtė žmonių pilietinė iniciatyva, sustiprėjo žmonių tarpusavio santykiai, draugystė.
Kiauklių kaimo bendruomenė lapkričio 17 d. iškeliavo į didinguosius Trakus. Miestas apsuptas ežerų, kuriuose gausu įvairaus dydžio salų (šiaurinį miesto pakraštį skalauja Galvė, rytinį – Lukos, arba Bernardinų ežeras, pietinį – Gilušis, vakarinį – Totoriškių ežeras). Taip pat, ties pietiniu miesto pakraščiu telkšo Babrukas, Lovka, vakaruose – Plomėnų ežeras, rytuose – Nerespinka. Tai dar vienas nuostabus Lietuvos kampelis, kuriame, apsilankius vieną kartą, vėl ir vėl norisi sugrįžti. Aplankę didingąją Trakų pilį, paragavę kibinų, išvykome į Aukštadvario seniūniją, kur buvome nustebinti įstabaus geologinio gamtos paminklo – Velnio duobės. Velniaduobė – geologinis gamtos paminklas (nuo 1964 m.), esantis 4 km į šiaurės vakarus nuo Aukštadvario (Trakų rajonas), važiuojant link Beižionių, Aukštadvario girininkijos (10,16 kv.) Kalvų miške, Aukštadvario regioninio parko Mergiškių kraštovaizdžio draustinyje. Plotis 60–65 m – 200 m. Plotas 0,04–4,5 ha. Gylis – 30–40 m. Durpių sluoksnio dugne storis apie 9,5 metro. Įtraukta į Europoje labiausiai saugomų 100 gamtos paminklų sąrašą. Mitologinis-sakralinis kultūros paveldo objektas. Grįždami atgal dar aplankėme Užutrakio dvarą. Užutrakio dvaras apima virš 600 ha teritoriją, iš jų 80 ha plotą apima sodyba, kurią sudaro ūkinė ir reprezentacinė dalys. Abi dalis atriboja sudėtinga tvenkinių ir želdynų sistema. Ūkinėje dalyje Juozapas Tiškevičius (vyresnysis) 1895–1897 m. pastatęs medinius ir raudonų plytų mūro architektūros pastatus: karvidę, vežiminę, svirną, spirito gamyklą su sandėliu, kalvę ir kt. Šioje sodybos dalyje taip pat buvo Užutrakio alkakalnis, ant kurio nuo XVIII a. stovėjo unitų cerkvė, kurią Tiškevičiai pavertė dvaro koplyčia. Ūkinę dalį Juozapas Tiškevičius suformavo iš XIX a. gale įsigyto Užutrakio palivarko, o naujosios savo rezidencijos reprezentacinę dalį įrengė pusiasalio, vadinto „Algirdo sala“ tarp Galvės ir Skaisčio (Žydiškių) ežerų, gilumoje ant performuoto ir dalinai supilto Galvės ežero kranto.
Lapkričio 24-osios rytas išaušo gražus ir pilnas staigmenų. Kaip kelininkai pasakytų – žiema atėjo netikėtai. Ledas sukaustė kelius, o krintantys krituliai nieko gero nežadėjo. Tačiau Zibalų kaimo bendruomenės keliautojų tai neišgąsdino. Visi sėdo į autobusą ir keliavo pamatyti dar vieno Lietuvos kampelio. Kelionė neprailgo, nes už lango keitės vis kiti vaizdai. Kai kam tai buvo pirmi įspūdžiai, o vienai bendruomenės narei – tai buvo lyg grįžimas į tėviškę, vis pasakojo, kas buvo ten ar va ten.
Pirmasis sustojimas buvo Lekėčiai. Zibališkius pasitiko muziejaus įkūrėjas ir parodė sukauptus eksponatus, kurie keliavo iš kartos į kartą. Paskui nuvažiavome į girininkijos įkurtą paukščių ir gyvūnų muziejų, o vėliau miško keliuku nukeliavome prie Didžiojo Lekėčių šaltinio atsigaivinti švariu vandenėliu. Aplankėme naujai įkurtą Paliekio dvarą, kur degustavome šeimininko gaminto vyno. Lankėmės Zyplių dvaro ansamblyje, ragavome zanavykų ragaučių „Kuchmistrių“ restorane, apžiūrėjome eksponatus zanavykų muziejuje, dalyvavome žvakių liejimo edukacinėje programoje, kur turėjome progą pasidaryti sau po kalėdinę žvakę. Paskutinis kelionės taškas buvo Gelgaudiškio dvaras, kuriame gidė papasakojo apie dvaro istoriją. Kelionė atgal neprailgo, nes visi dalinosi įspūdžiais, pamatytais vaizdais ir vėl kūrė planus, ką dar norėtų pamatyti.
Šis įgyvendintas projektas – tai investicija į Zibalų seniūnijos žmonių gyvenimo kokybę bei užimtumą. Tai puikus būdas motyvuoti bendruomenės narius ir kaimo gyventojus už aktyvų dalyvavimą kultūrinėje, bendruomeninėje veikloje, už nudirbtus visuomenei naudingus darbus ir skatinimas būti dar aktyvesniais ir bendrų tikslų siekiančiais savo krašto piliečiais. Juk bet kuri skatinimo sistema padeda žmogui pasijusti vertinamu. Jaudinantys kartu patirti nuotykiai sutelkė žmones į vieningą komandą, sustiprino jos dvasią. Kelionės metu sukauptos bendros patirtys ir emocijos, skatinančios geresnį supratimą ir tarpusavio ryšius. Net ir trumpas aplinkos pakeitimas gali daryti stebuklus, sustiprinti kiekvieno komandos nario pasitikėjimą savimi ir pažadinti kūrybiškumą. Po nepamirštamos kelionės vykusieji pasakos apie ją draugams, giminaičiams, kaimynams, taip pat skleis gerą rajono, seniūnijos ir bendruomenės įvaizdį, didins bendruomenės efektyvumą.
Asta AMANKAVIČIENĖ, Kiauklių bendruomenės pirmininkė
Parašykite komentarą