Naujausios žinios

Marinti ar auginti?

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 28 d. laikraščio „Širvis“ 12-ame šių metų numeryje.

Taip jau įdomiai sutapo, kad, vos prabilus apie neaiškią mūsų ligoninės ateitį, pasipylė informacija apie kaimyninio Ukmergės rajono ligoninę. Beje, informacija tik teigiama ir viliojanti it reklaminis atvirukas. Pasiskaičiusi reklaminį straipsnį, panagrinėjusi padėkas kaimynų medikams, patraukiau ieškoti realių liudininkų, lai jie pateikia informaciją, kaip sakoma, iš pirmų lūpų. Radau tų liudininkų ne vieną, širvintiškiai jau ne pirmus metus pas kaimynus pagalbos ieško. Nes ją čia gauna ne prastesnę, nei sostinės gydymo įstaigose. Štai ori senjora pasakoja, kad net nesvarstė, kur vykti operuotis: į Vilnių, ar į Ukmergę? „Tik į Ukmergę, pasakiau sau iš karto ir nenusivyliau, – tikina moteris. – Seniai žinau, kad šios ligoninės chirurgai operuoja ne prasčiau nei vilniečiai, o ir įrangą geriausią turi. Sostinėje dar eilėje pralauksi, o čia viskas daug greičiau vyksta. Ir personalas puikus, tiek slaugytojos, tiek jų padėjėjos mandagios, rūpestingos ir atsakingos. Nesinori apie savąją ligoninę negražiai kalbėti, bet čia gulėdama susidūriau ir su „pamiršta“ lašeline, ir su seselių abejingumu, ir kitais nelabai maloniais momentais. Ukmergėje to patirti neteko. Kai pirmą kartą turėjo jungti lašelinę, puoliau tikrinti, ar tikrai veikia iškvietimo mygtukas, nes bijojau vėl likti pamiršta. Mygtukas puikiai veikė, slaugytoja tuoj pat atbėgo ir, išgirdusi mano abejones, patikino, kad tikrai nebūsiu pamiršta. Ir tikrai nebuvau, per visą gydymosi laiką to nebuvo. Reikėtų paminėti ir puikų maistą. Neįsivaizduoju, kiek pinigų skiriama Ukmergėje, ar labai sumos skiriasi nuo Širvintų, bet skonis ir kokybė – nepalyginami. Visiems, pirmą kartą besiruošiantiems gulti į kaimyninio rajono ligoninę, galiu pasakyti: neimkite maisto iš namų ir patarkite jo nevežti jus lankantiems, teks viską grąžinti arba tiesiog išmesti. Nes ligoninės maistas tikrai skanus ir jo visiškai pakanka, nereikia jokio „primaitinimo“. Net vaisių nesinori. Gardžios košės, puikios sriubos. Antriems patiekalams gaudavau ne tik tradicinį maltinuką, bet ir puikių žuvies ar vištienos gaminių. Viską pristato termoinduose, jokių lėkščių „su dėvėjimo žymėmis“. Savo laiku teko ir sostinės ligoninėse pasigydyti, todėl galiu pasakyti, kad Ukmergėje viskas taip pat kokybiška, kaip ir Vilniuje.“

Dabar senjora atsigauna po operacijos, važinėja vėlgi į Ukmergės ligoninę reabilitacijos procedūroms. Nes visas įmanomas paslaugas čia gauna, o nuvykti jai net patogiau nei į Vilnių. Ir gerokai arčiau. Moteris gydymo eiga patenkinta ir, jam pasibaigus, žada viešai pareikšti padėką kaimynų medikams.

Tai tik vienas pavyzdys, kaip minėjau, jų išgirdau ir daugiau. Puiku, kad eilinė rajono ligoninė yra tokio aukšto lygio ir džiaugiasi populiarumu tarp pacientų. Kaip tikina jų reklaminis pasakojimas, čia gydosi ne tik vietiniai, bet atvažiuoja iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Kodėl vienur paslaugų ratas plečiamas, o kitur – vis traukiasi ir siaurėja? Suprantu, mūsų rajonas nedidelis, bet kodėl nekovota ir nekovojama dėl geresnės ateities? Kodėl į Ukmergę gali važiuoti žmonės iš visos Lietuvos, o į Širvintas – ne? Kažkada girdėjau, kad būta planų mūsų ligoninėje įrengti vandens procedūrų kompleksą, bet atsisakė, nes, atseit, nebus tiek ligonių. Kodėl šiandien rengiami sporto ir laisvalaikio kompleksai ir tikimasi, kad juose lankysis vilniečiai ir kitų rajonų gyventojai? Gal, jei savo laiku būtume įrengę didesnį fizioterapijos skyrių, su vandens procedūromis, ar, kaip ukmergiškiai, dar ir su druskų kambariu, ir pas mus mielai važiuotų vilniečiai – juk netoli? Būta kalbų apie pooperacinį ligonių gydymą mūsų ligoninėje, bet kalbos seniai nutilo, taip ir neaišku, ar tai nepasiteisino, ar toliau abstrakčių kalbų ir nepažengta? Kas gali atsakyti į tuos klausimus? Suprantama, Ukmergės rajonas didesnis ir jo ligoninė taip pat. Bet ar tai kliūtis mūsų valdžiai ieškoti išeities ir ne marinti ligoninę, o auginti – plečiant paslaugas ir kviečiant jomis naudotis ne tik širvintiškius? Jei gali kiti, kodėl negalime mes?

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*