Naujausios žinios

Meilės šviesa

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 22 d. laikraščio „Širvis“ 12-ame šių metų numeryje.

Turime pripažinti, mielieji mano, kad gyvename kaip pas poną Dievulį užantyje. Esame apgaubti meilės srauto, tiesiog, drįsčiau pasakyti, dangiškosios meilės šviesos. Svarstote, ar nenusipaistau? Ak, mielieji jūs mano, argi ašai kada nors esu nusipaistęs? Negi per visą bendravimo laiką dar neperpratote mano sveiko proto ir neeilinių įžvalgų? Tuomet esat neverti mano pastangų ir jums turėtų būti gėda.

Vis dar žiūrite nepatikliai ir klausiate, iš kur tas meilės srautas pasipilti turėtų? Tai negi neskaitote mūsų skaidriausiosios valdovės traktatų, išspausdintų garsiame internetiniame portale ir būtinai pakartotų vietinėse, „savose“ naujienose? Valdovės sumanumu tiesiog atsigėrėti neįmanoma. Štai skaitau vieną jos kūrinį, spaudos platybėse pasiklydusį, ir nebenumanau, kur man tie graudūs žodeliai girdėti, kada tas ašaringasai tonas širdį virpinęs. Ilgai laužęs galvą, galop prisiminiau: taigi, kai miestelis Vasario 16-ąją minavojo, šią graudulinę valdovė buvo kaip pagrindinį šventės akcentą pateikusi. Va, kaip gudru: ir šventėje pasisakyta, ir dar kaip atskiras straipsnis su pamokymais valdžiai, žinoma, pateiktas. Kaip sakoma, vienu šūviu du zuikiai patiesti ir ne kitaip.

Bet man didžiausią įspūdį padarė valdovės pamokymai ir patarimai kaip mylėti žmones. Ne ne, meilės meno man mokytis nereikia, bet čia valdovė pati prisipažįsta, kad ji visus žmones myli ir tai rodo negailėdama jėgų. Štai, matote, nemeluoju, tikrai taip buvo parašyta. O valdovės meilė, drįstu palyginti, tarsi Dievo meilė, niekaip ne mažiau. Todėl ir sakau ašai jums, kad esame pagerbti, nes valdovės visa apimančios meilės apgaubti. Ką ir reikėjo įrodyti.

Tiesa, abejonių šiokių tokių lieka. Nes miestelį valdovė jau porą metų yra okupavusi (persiprašau – teisėtai valdo, kad ir ką piktavaliai visokie beaiškintų), o apie meilę valdiniams prakalbo visai neseniai, tik tapusi mirštančios partijos vedle į šviesų josios rytojų. Tai gal, sakau, toji meilė ne visiems valdiniams (taip pat ir man su jumis) pasireiškia, o tik tiems, kurie dar iš to skęstančio partinio laivo neišsibėgiojo? Todėl jie ir tos begalinės meilės, tiesiog dangiškos, nusipelnė, o mums ji visiškai nepriklauso. O mes, vėplos, paskaitėme „savas“ naujienas ir jau įsivaizduojame palaiminti esą. Va šitoj vietoj tai ašai turiu nemenkų abejonių, bet stengiuosi giliai į širdį neimti ir tos abejonių sėklos nepuoselėti. Pasilieku dar lašą vilties (o viltis juk miršta paskutinė), kad toji meilės šviesa skirta miestelėnams ir ne kitaip. Tegyvuoja valdoviška meilė!

Ir dar vienas klausimas man jau kurį laiką neduoda ramybės: kurgi prapuolė valdovės „obuolio puselė“, „valdovinas“ mūsų prakilnusis? Jau kurį laiką nebeskamba serenados, nebelydi jisai valdovės jos kelionėse. Šit praėjusiais metais po kaimus ir kaimelius, šventes ir iškilmes valdovė važinėjo tik lydima savojo pono ir visiems sakė, kad tai nuo šiol bus graži tradicija. Į tai nusižiūrėjusios „fantastiškojo ketverto“ ponios irgi parodė liaudžiai su kuo šeimos židinius kursto. Šiemet gi viskas pasikeitė: valdovę lydi ne „valdovinas“, o patarėjos su padėjėjomis. Tą patį belieka ir kitoms daryti, jau girdėjau, kad jųjų vyrai nepatenkinti, turi likti namuose it pelenės kokios, kai jau buvo pripratę žibėti ir spindėti savo ponių pašonėje. Gal teisūs tie piktavaliai, kurie po rinkimų teigė, atseit valdovė savuoju vyru nusivylė už prastus rezultatus? Gal sakau, mūsų „valdovinas“ patraukė į svečias šalis, emigranto dalią pasirinko ir nuo šiol žmoną tik per Kalėdas ir Velykas aplankys? Gal kas nors ką nors apie tai girdėjote? Papasakokite, visi lauksime su nekantrumu ir kitą savaitę godžiai tą informaciją skaitysime. Netylėkite, juk viešumas – svarbiausia.

Taigi, mielieji, susitiksime po savaitės, jei tik gerų naujienų turėsime. O tuo tarpu telydi jus valdoviška meilės šviesa.

Jūsų dangiškos meilės apšviestasis Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*