Pasidalink per Facebook!

Ankstesniame laikraščio „Širvis“ numeryje rašėme, kad, Širvintų rajono savivaldybės teigimu, mūsų savivaldybė Socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams 2018 m. turėjo 633 600 Eur., o iš jų panaudojo 444 530 Eur. Rodos, visai neblogas turimų ir panaudotų lėšų santykis. Pagal nurodytus Savivaldybės administracijos skaičius nepanaudota liko vos 30 procentų. Jokių klausimų net nebūtų kilę, jei ne vienas bet…

Savivaldybė pteikė melagingus duomenis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SOCMIN) savo tinklalapyje viešai paskelbė žemėlapį, kuriame atsispindi visos Lietuvos savivaldybės bei jose 2018 m. piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) skirtų ir nepanaudotų lėšų procentinė dalis.

Pažvelgus į Širvintų rajono savivaldybės lopinėlį žemėlapyje, jis šviečia tamsesne mėlyna spalva, reiškiančia, kad mūsų Savivaldybė viena iš daugiausiai sutaupiusiųjų Nepasiturintiems gyventojams remti skirtų lėšų, tai yra ji neišnaudojo net 57,3 procento.

Iškilo klausimas, kur čia netikslumas, ar SOCMIN pateikė žemėlapį su netikslia informacija, ar visgi Širvintų rajono savivaldybė, atsakinėdama į „Širvio“ paklausimus, nėra tiksli ir teikia tokius atsakymus, kurie jai yra priimtini, bet ne būtinai teisingi. SOCMIN teigimu, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems įstatymą Širvintų rajono savivaldybei 2018 m. piniginei socialinei paramai finansuoti buvo numatyta 1,109 mln. Eur. Skaičius net 475 400 eurais didesnis už Savivaldybės pateiktą skaičių. O va panaudotą sumą nurodė su visiškai nedidele paklaida.

SOCMIN teigimu, remiantis Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktais 2018 m. statistinių ataskaitų duomenimis apie piniginės socialinės paramos gavėjų skaičiaus ir lėšų panaudojimo pokyčius piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams teikti, Širvintų rajono savivaldybė 2018 m. piniginei socialinei paramai (socialinei pašalpai, būsto šildymo, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijoms) skaičiuoti ir mokėti panaudojo 0,473 milijono eurų skirtų lėšų. Atsižvelgiant į Širvintų rajono savivaldybės administracijos pateiktus 2018 m. statistinių ataskaitų duomenis, savivaldybė nepanaudojo 0,636 mln. Eur , t. y. 57,3 proc. šiai paramai skirtų lėšų.

Kodėl Savivaldybė žiniasklaidos atstovams pateikia vienokius duomenis, o statistinėse ataskaitose – kitokius? Matyt ir vėl visą kaltę galime suversti rinkimams. Juk nepasiturintys rajono gyventojai taip pat rinkėjai. Jeigu, jiems atėjus prašyti pagalbos, pasakoma, kad pinigų nėra, jie šventai tuo tiki ir teisybės dažniausiai neieško. Parodžius, kad pinigų buvo sutaupyta tiek daug, kad visų praradusių gaisruose šeimų namus atstatyti galima būtų ar pašalpą skirti brangiems vaiko iš daugiavaikės šeimos akinukams nusipirkti, rinkėjų simpatijų tikrai nepelnysi.

Gaisrą išgyvenusi šeima nesulaukė paramos

O apie sudegusius namus užsiminėme ne veltui. Po Naujųjų į redakciją kreipėsi moteris (redakcijai pavardė žinoma) iš Vileikiškių pasakodama, kad 2018 m. rudenį sudegė jos namo prieangio stogas. Kadangi moters šeimoje auga penki vaikai, o dirba tik šeimos tėvas, moteris nieko nelaukdama nuskubėjo į Savivaldybę prašyti pagalbos. Moters teigimu, jai buvo liepta palikti prašymą pirmame langelyje ir laukti. Laukė moteris, ir Naujųjų sulaukė, o į sąskaitą iš savivaldybės, jos teigimu, neįkrito nė vienas euras. Anot moters, net Vileikiškių kaimo bendruomenė, kurios pirmininkas valdančiosios daugumos Tarybos narys, nepasiteiravo, ar reikalinga pagalba. Geranoriški kaimynai kas vinis, kas šiferį sunešė ir daugiavaikei šeimai stogą perdengė. Už tai ji kaimynams labai dėkinga ir tik geru žodžiu mini.

Socialinės paramos skyriaus teigimu piniginė parama Jūsų minimai šeimai nebuvo skirta remiantis Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems gyventojams Širvintų rajono savivaldybėje tvarkos aprašo punktu 52.2, kuris nurodo, kad tikslinė pašalpa: „nukentėjusiems nuo stichinės nelaimės (gaisro ir kt.), patyrus žalą dėl gyvenamojo būsto (buto, namo, sodybos) ir kt. statinių savininkams, pateikusiems pažymą arba komisijos aktą apie įvykusią nelaimę, jeigu šios patalpos yra nukentėjusiojo asmens nuosavybė“.

Kadangi nuo gaisro nukentėjęs pastatas nei vienam iš tos šeimos narių nepriklausė nuosavybės teise, 2018 m. gruodžio 4 d. Nr. SD-532 pareiškėjui buvo išsiųstas pranešimas ir paaiškinta priežastis.

SOCMIN teigimu, savivaldybė, visapusiškai įvertinusi individualią šeimos situaciją, nukentėjusiai nuo gaisro šeimai, turi teisę skirti paramą būtent iš tų daugiau nei pusės milijono eurų sutaupytų lėšų, nes nuo 2018 m. piniginei socialinei paramai nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka turi būti naudojamos tik socialinės apsaugos sritims finansuoti, tarp kurių – šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms plėtoti, finansinei paramai, skirtai skurdui ir socialinei atskirčiai mažinti ir panašiai. Be to, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame, be kita ko, nustato pagrindus, kai socialinė parama gali būti skiriama kitais minėtame įstatyme nenustatytais atvejais. Siekiant, kad ši socialinė parama būtų veiksmingesnė, nuo 2018 m. išplėstas papildomos socialinės paramos rūšių sąrašas naujomis formomis, numatant teisinį pagrindą savivaldybėms skirti ne tik vienkartinę pašalpą, bet ir tikslinę, periodinę bei sąlyginę pašalpą.

Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija skirti socialinę paramą įvertinta tik 2 050 Eur

Socialinė parama – tai papildoma parama, kurią savivaldybės, administruodamos piniginę socialinę paramą, turi teisę teikti iš savo biudžeto lėšų. Papildomos socialinės paramos skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija, todėl paramos dydis kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas.

2018 m. piniginei paramai asmenims būtent sudegusių namų ar namų valdos statiniams atstatyti Savivaldybė skyrė tik 2 050 Eur. Tokia parama pasinaudojo tik 4 asmenys. 2018 m. Širvintų r. kilo 105 gaisrai, ne visuose nukentėjo gyvenamieji būstai, bet nukentėjusiųjų tikrai ne 4. Vien praėjusių metų paskutinę savaitę degė trys gyvenamieji namai. Kodėl žmonės nesikreipia pagalbos į Savivaldybę, lieka neaišku. Matyt ir vėl koją jiems pakišo informacijos trūkumas arba seniūnų abejingumas.

Savivaldybė, kuriai žmogus nerūpi šios paramos gali neskirti ir galvos sau nesukti, bet valdžios atstovai, kurie ateina ne tik pasipuikuoti prašmatniais apdarais, o padėti išgyventi žmogui, pakliuvusiam į bėdą, tikrai gali. Seniūnai arčiausiai žmogaus, pirmieji sužino, kur įvyko gaisras ir pirmieji turėtų patarti, kaip ir kur galima kreiptis piniginės paramos. Juk ar ne tam jie išlaikomi iš mūsų bendrų pinigų, kad padėtų žmogui, o ne tik teiktų nominacijas už gėles bei suoliukus.

SOCMIN kelis kartus pabrėžė, kad papildomos socialinės paramos skyrimo tvarkos nustatymas yra išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija. Kiekvienu atveju būtina ieškoti veiksmingiausių paramos teikimo būdų, kad parama pasiektų būtent tuos žmones, kuriems ji labiausiai reikalinga.

Sutaupytos socialinės paramos lėšos gali būti skirtos tik socialinės apsaugos sritims

Nuo 2018 m. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta, kad piniginei socialinei paramai nepanaudotos savivaldybių biudžetų lėšos savivaldybių tarybų nustatyta tvarka turi būti naudojamos tik šioms socialinės apsaugos sritims finansuoti: socialinę riziką patiriančių asmenų ir šeimų reabilitacijai ir integracijai; šeimoje ir bendruomenėje teikiamai pagalbai vaikams, neįgaliesiems, senyvo amžiaus asmenims ir jų šeimoms; finansinei paramai, skirtai skurdui bei socialinei atskirčiai mažinti; smurto, savižudybių, priklausomybių, prekybos žmonėmis prevencijai; neįgaliųjų socialinei integracijai; bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtrai, jų vykdomoms socialinėms programoms; užimtumo didinimo programoms; savivaldybės ir socialinio būsto plėtrai, rekonstravimui ir remontui; socialinėms paslaugoms plėtoti; socialinių paslaugų srities darbuotojų darbo sąlygoms gerinti ir darbo užmokesčiui didinti; savivaldybės administracijoje dirbančių socialinių išmokų specialistų darbo užmokesčiui didinti.

Nuo 2019 m. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo straipsnis, nurodantis, kur savivaldybės gali panaudoti sutaupytas piniginės socialinės paramos lėšas, buvo papildytas nauju punktu. Jame teigiama, kad šias lėšas galima dar naudoti socialinių pedagogų, psichologų, specialiąją pedagoginę ir specialiąją pagalbą teikiančių specialistų darbo užmokesčiui mokėti (ši nuostata galioja iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

Sotus alkano neužjaučia

Taigi taip ir liks mįslė, kam taip kruopščiai ir tokiais stulbinančiais skaičiais taupomos skurdo mažinimui skirtos lėšos. Tik vėl ir vėl pasitvirtina liaudies posakis: „Sotus alkano neužjaučia“, todėl, rinkdami atstovą į Savivaldybės tarybą, turime gerai apgalvoti, ar tie penki euriukai už tinkamai pažymėtą kryželį balsavimo biuletenyje padės susiremontuoti sudegusį stogą, ar nusipirkti vaistų netikėtai užklupus sunkiai ligai.

 

Ankstesniame laikraščio „Širvis“ numeryje rašėme, kad, Širvintų rajono savivaldybės teigimu, mūsų savivaldybė Socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams 2018 m. turėjo 633 600 Eur., o iš jų panaudojo 444 530 Eur. Rodos,...