Naujausios žinios

Mėlynos gatvelės, kas atspėti gali…“ (V. Palčinskaitė)

Simonas Kirtiklis

Asociatyvinė nuotrauka

Straipsnis buvo išspausdintas  rugsėjo 27 d. laikraščio „Širvis“ 38-ame šių metų numeryje.

Bekeliaujant po Lietuvą, akys vis užkliūna už kaimeliuose, miesteliuose gatvių pavadinimus žyminčių informacinių lentelių. Mačiau ir ten, kaip ir mūsuose, Tulpių, Rožių, Alyvų gatvių pavadinimų, tačiau itin atkreipiau dėmesį į visai negirdėtomis pavardėmis pavadintas mokyklas, gatves. Mąsčiau: „Vietiniai šiuos, man nežinomus žmones, prisimena, jie yra nusipelnę tam kraštui, neužmiršo ir juos įvertino už nuopelnus, įamžino tuos asmenis jų vardais pavadindami gatves“.

Ar galima pakeisti pavadinimą gatvės, kurioje gyveni? Kuo reikėtų vadovautis renkantis pavadinimą? Ar atsiras Širvintų rajone informacinės lentelės (nuorodos) su gatvių pavadinimais?“ Tokių ir panašių klausimų vedina, ėmiausi domėtis kokia padėtis Širvintose.

Manau, daugelis atsimena puikią Eldaro Riazanovo komediją „Po pirties arba likimo ironija“. Kodėl atsiminiau šį filmą? Ogi todėl, kad ir mūsuose gali atsitikti tokia pat „likimo istorija“.

Yra Širvintose Žolynų gatvė, o Širvintų kaime – Žolyno, o kiek aplinkui Ramunių, Rožių, Slyvų, Kriaušių, Sodų ir t. t. pavadinimų. Jei jau gatvė netoli upės, tai būtinai bus pavadinta Paupio, Užupio, Krantinės, Upės pavadinimais.

Paprašysi taksi vairuotojo nuvežti vieną rytą į Klevų, Beržų ar Alyvų gatvėse esantį namą, o būsi pristatytas į kitame miesto gale arba į kažkurioje seniūnijoje esančius namus tuo pačiu gatvės pavadinimu, va tau ir likimo ironija.

Kažkada miestui gatvių pavadinimus rinkdavo DŽDT RVK (Darbo žmonių deputatų tarybos; Rajono vykdomasis komitetas). Pavadinimas būdavo suteikiamas pagal pasiūliusiojo rango „svorį“. Jei dalyvauja komisijoje pirmininkas, tai gatvė bus pavadinta, kaip jis pasiūlė, jei pirmininkas nedalyvavo, tai svarbiausias balsas buvo pavaduotojo arba kito svarbaus asmens. Taip tuo metu atsirado Širvintose Pionierių (dabar Nepriklausomybės a.), Komjaunimo (dabar I. Šeiniaus), M. Melnikaitės (dabar Ramybės), K. Požėlos (dabar Savanorių), M. Gorkio (dabar Atminties), J. Janonio, P. Cvirkos, L. Giros ir kt. asmenų, nieko bendra neturinčių su Širvintomis, gatvių pavadinimai. Tada taip reikėjo. O dabar?

Kreipiausi į Savivaldybę prašydama paaiškinti, kaipgi suteikiami gatvių pavadinimai, galbūt yra priimta tvarka, kuria vadovaujamasi Širvintų rajone? Galbūt turi gyventojai svarstyti, pritarti siūlomiems pavadinimamas. Viskas yra paprasta, suteikiant gatvėms pavadinimus, vadovaujamasi 2011 m. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro patvirtintu tvarkos aprašu. O tame apraše tik tiek, kad Savivaldybės vykdomoji institucija (mūsų savivaldybėje Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius) Savivaldybės tarybai pateikia projektą su nauju gatvės pavadinimu. Va taip, jokio svarstymo su visuomene, jokių gatvės pavadinimo paieškų ir kūrybinių ieškojimų. Taip ir turime gatves su tulpių, miškų, sodų pavadinimais ir t. t.

Suprantama, vykdyti Vyriausybės nutarimą suteikiant kaimų, miestų gatvėms pavadinimus reikia. Tačiau juos siūlyti, mano galva, turėtų gyventojai, bendruomenės, kurių balsas ir nulemtų, koks bus gatvės vardas.

Kriaunaitiškių, Kazliškių, Kaštonėlių, Paširvinčio gatvių pavadinimai likę nuo tose vietose buvusių kaimų. O kodėl dabar neįamžinus gatvių pavadinimais išnykusius Širvintų rajono kaimus? Kokie gražūs vietovardžiai: Degučiai, Valiukiškės, Gudeliškis, Rubikonys, Palkiai,Krūnai, Gorupė, Paežerėlis… Kodėl nepavadinus gatvės ar tilto Lietuvos šimtmečio arba žymaus Širvintų krašto sūnaus Viktoro Aleknos, nužudyto kunigo Kazimiero Lajausko vardu. Štai, mūsų miesto trys tiltai, neturi pavadinimo. Tam, kad suprastum, apie kurį kalbama, turime vadinti „Zibalų tiltas“, „Kalnalaukio ar Užtvankos tiltas“ ir „Tiltas prie kapinių“.

Dar vadovaujant praeitos kadencijos merui, gyventojai siūlė ir netgi buvo kilusi diskusija bei balsavimas Savivaldybės interneto svetainėje dėl tilto prie kapinių (o gal ir visos P. Cvirkos gatvės) pavadinimo Šv. Arkangelo Mykolo vardu, nes šalia yra šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Šį pasiūlymą palaikė nemaža dalis balsavusiųjų, tačiau jis buvo gražiai numarintas, pamirštas. Gal ne tie pasiūlė?

Ką reiktų daryti norint pakeisti gatvės pavadinimą? Gal jūs, gerbiamieji skaitytojai, žinote kaip yra susijusios su Širvintomis tokios asmenybės kaip Julius Janonis, Liudas Gira, Petras Cvirka? Na nebent tuo, kad šių rašytojų kūrybą teko skaityti, nedaugiau, gal dar yra bibliotekoje šių žmonių kūrinių. Tai ar ne per daug garbės, kad šių asmenybių vardai ir pavardės puikuojasi mūsų mieste. Gal vertėtų gatves pervadinti į labiau su Širvintomis susijusius pavadinimus? Tai gali padaryti gyventojai, pateikdami siūlymus Savivaldybės administracijos direktoriui, o rajone – seniūnijoms. Deja, Savivaldybė šių gatvių pavadinimų neketina keisti. O gaila. Neturime nei Vytauto, nei žymesnio žmogaus, išskyrus I. Šeiniaus ir Mindaugo gatves.

Tikriausia yra ir dar viena kliūtis, jei tik bus ruošiamasi pakeisti kurios nors gatvės pavadinimą kitu, būtinai kils nepasitenkinimo banga, prasidės dejonės: „Oi kiek daug kainuos. Kiek daug darbo perregistruoti sutartis, automobilius ir kt.“ Geras–blogas pasiūlymas, vis tiek bus prieštaraujančių ir nepatenkintų. Siūlyčiau, suteikiant gatvių pavadinimus, būti kūrybiškesniems. Stebiuosi „anų laikų“ gyvenusiais „nemokytais žmonėmis“, kaip jie sugalvodavo tokius gražius, skambius vietovių pavadinimus, o mes apsiskaitę, raštingi, o sugebam vieni nuo kitų tik nukopijuoti neutralius, nuobodžiai vienodus, nykius pavadinimus. Taip yra, bet gal taip nebus.

Štai, ką rekomenduoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija „Dėl gatvių pavadinimų sudarymo ir rašymo“:

Gatvių vardais siūloma:

  1. Abstrakčios reikšmės daiktavardžiai, dažniausiai vienaskaitos formos (Jaunystės g., Vilties g.).
    2. Gamtos ir kitokių reiškinių bei objektų pavadinimai, paprastai vienaskaitos formos (Saulės g., Vaivorykštės g., Mokyklos g., Lankos g., bet gali būti – Lankų g.);
  2. Augalų, gyvūnų, asmenų pavadinimai, paprastai daugiskaitos formos (Rūtų g., Beržų g., Klevų g., Brolių g.). Kai vardas siejamas su konkrečiu objektu, tinka vienaskaitos forma (Ąžuolo g. siejama su Stelmužės ąžuolu).
  3. Dievybių, mitologinių būtybių pavadinimai (Žemynos g., Perkūno g.).
  4. Apibūdinamosios reikšmės žodžiai (Ramioji g., Didžioji g.).
  5. Vietovardžiai (Vilniaus g., Švenčionių g.). Rekomenduojami gatvių pavadinimai su krašto vietovardžiais, ypač nykstančiais ar išnykusiais.
  6. Asmenvardžiai – garsių, kraštui ir Lietuvai nusipelniusių žmonių vardai ir pavardės, slapyvardžiai (Jono Basanavičiaus g., Žemaitės g., Zigmo Žemaičio g.). Rašomas visas vardas ir pavardė, išskyrus tradiciškai nusistovėjusius junginius (Dariaus ir Girėno g.).

Reikėtų prisiminti, kad gatvėms neteikiami gyvų asmenų vardai. Su asmenvardžiais reikėtų elgtis itin atsargiai. Žmonės neretai siūlo tik siauram ratui žinomo asmens vardą. Tokių pavadinimų reikia vengti, nes ilgainiui jie netenka prasmės.

  1. Istorinių, kultūrinių vietų, įvykių (datų), objektų pavadinimai (Vasario 16-osios g., Žalgirio g.).

Labiausiai rekomenduojami trumpi, neutralūs gatvių vardai. Labai gražu, kai gatvėms suteikiami išnykusių kaimų pavadinimai, taip pat skatinama pagrindinę gatvę vadinti to kaimo vardu (Kukutėlių gatvė (Kukutėlių kaime)).

Nerekomenduojama gatvės vardo sieti su dažnai trumpalaikiais simboliniais įstaigų, įmonių ar panašiais pavadinimais. Išimtis – gatvių, suplanuotų sodininkų bendrijų teritorijose, pavadinimai pagal tų bendrijų pavadinimus (Ąžuolo g. sodų bendrijoje „Ąžuolas“).

Nereikėtų siūlyti pavadinimų pagal toje gatvėje esančius įrenginius, kurie tam visai netinka (Siurblinės g., Sandėlio g.).

Taip pat pavadinimai nedaromi iš bendrinei kalbai neteiktinų žodžių.

Visi turėtume pasistengti, kad gatvių pavadinimai būtų gražūs, taisyklingi, informatyvūs ir skatintų domėtis jų kilmės istorija, tik ar tikrai stengiamės?

Štai kaimynai kaišiadoriškiai ėmė ir pakeitė aikštės pavadinimą iš Katedros į Teofiliaus Matulionio, o Bažnyčios gatvę pervadinta į Katedros gatvę. Operatyviai ir tikslingai, įamžindami nekasdienius įvykius tiek Kaišiadoryse, tiek Lietuvoje, galvoje turiu T. Matulionio beatifikaciją.

Galbūt, Savivaldybė planuoja įamžinti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, suteikdama šiai progai tinkamus gatvių pavadinimus ar pervardindama gatves? Deja, gavome oficialų Savivladybės atsakymą, kad to daryti neketinama.

Neketinama įrengti ir informacinių lentelių, nuorodų su gatvių pavadinimais, nors gal ketinama, štai kaip atsako viešųjų ryšių vyriausioji specialistė: „ Už informacinių lentelių įrengimą seniūnijose yra atsakingi seniūnai, mieste – UAB Širvintų komunalinis ūkis. Daugelį metų šioje srityje nieko nebuvo daroma, o dabar kasmet įrengiama daug naujų informacinių lentelių. Šis darbas ir toliau bus nuosekliai tęsiamas“. Spręskite jūs, kiek tų lentelių atsirado, o UAB Širvintų komunalinis ūkis, kaip ir nebeegzistuoja.

Taigi, laikas eina, o mes gyvename, kuriame, paliekame. Reiktų palikti tai, dėl ko nebūtų gėda, nereiktų aiškintis prieš augančias kartas. Jei ne senoms gatvėms, tai bent jau naujoms stenkimės suteikti rimtus, vertingus pavadinimus. Ateitis parodys, ko esame verti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*