Naujausios žinios

Meniniai pasvarstymai

Nomedos Drazdienės piešinys

Straipsnis buvo išspausdintas spalio 31 d. laikraščio „Širvis“ 42-ame šių metų numeryje.

Kas čia pasidarė, kad vos ne kas savaitę visokios apklausos, balsavimai, rinkimai Širvintose, atrodo, kad tampame kažkokiu Stebuklų kraštu, o tiksliau – Stebuklų lauku iš pasakos apie Buratiną ir auksinį raktelį. Pasakoje, kurią retkarčiais paporinu savo anūkams, nors nelabai jiems įdomu. „Duok geriau, seneli, kelis eurus, o ne pasakas sek,“ – drėbteli jie man. Taigi, toje istorijoje Stebuklų lauke Buratinas norėjo užsiauginti pinigų medį, todėl užkasė turėtas kelias monetas. O mūsuose niekaip nesiliauja naujumas: tai meras koks turi būti, tai kokios naujos aikštės norėtume, o va dabar paskutinė naujiena – kokio logotipo norėtume. Sukau galvą, kas čia per tipas ir dar kažkoks vizualinis identitetas – negirdėta, nematyta. Suprask tu, žmogau, ko mes čia galime norėti, gal ir geras pasiūlymas, tikriausiai ir vertingas, juk pati karalystės grietinėlė siūlo. Lyg tyčia Pranciška pasimaišė. Persivertusi didžiausią maišą sau iš turgaus vos ne keturlinka rioglina ir su kažkuo karštai ginčijasi. „Padėk Dieve, Pranute!“ „Pats galėtum padėti, o tai trūnai čia kaip kelmas ir dar visokias pilvosofijas išvedžioji. Nusiplūkiau, prasta prekyba turguje, o ir keliai aplinkui nei praeiti, nei perbristi – išknista, perrausta, balos. Velkiesi vos ne vos. O ir naujienos neįdomios“. „Oi ne, Pranciška, turiu aš čia tau naujienų, gal tu ką viena ausimi girdėjai apie kažkokį naują blogą tipą su vazelininiu etikmentu?“ Pranciška mano tik žioptelėjo, maišas žemėn drėbtelėjo, riebiai nusispjovusi ir pasukiojusi pirštą prie smilkinio nuslinko, vilkdama tą patį didžiulį maišą. Nieko nepešiau iš šio informacijos šaltinio. Tai kas čia per burtažodžiai ir tipai. Ačiū tam pačiam pasakų nemėgstančiam anūkui, kuris keliais pirštų pabraukimais išaiškino, kad renkamas ženklas, kurį pamatę visi turėtų suprasti ir žinoti, kad tu esi iš Širvintų, o tas vazelininis etikmentas, ne koks ten slidus ir visur lengvai įsitrinantis policininkas, bet tiesiog stebuklingas piešinėlis, kurį kas bepamatęs norės pasilikti mūsų karalystėje, nevažiuoti į jokius užsienius, o turistai veržte veršis, verslą traukte trauks į mus. Taip karalystės mūsų galvos šviesiausios nusprendė sudaryti įspūdį, kad čia gera, kad čia saugomos ir puoselėjamos vertybės. Va kaip gražu, koks užmanymas, koks polėkis, koks mūsų karališkųjų galvų įžvalgumas, tikras Stebuklų laukas, tik buratino trūksta, nors, geriau pagalvojus, taigi tie medinukai tikiausiai ir būsime mes. Jei jau taip gera pas mus, jei jau taip puiku čia, tai kad dar kokie piešinukai, kuriuose pamatę visi pames galvas, panašiai kaip mano amžinoji draugė Pranciška su maišu iš turgaus. Vat nežinojo, vargšelė, kad jau galima rinktis piešinių piešinį, logo vadinamu. Užpeckiojai tokį ar kitokį ant savo maišelio ir viskas, jokio galvos sukimo, jokio valdžios burnojimo dėl suardytų kelių, atsiradusių balų, nebaigtų darbų, neparduotų prekių. Viskas kaip ranka bus nuimta. Tik ir vėlgi kitą mintį mintiju ir valdovės skaisčiausios planus bandau spėti, turbūt negerai kas karalystėje, jei tokių triukų reikia imtis. Gal buratinai pradėjo neklausyti ir malkų priskaldė, kad norima viską pridengti dailiais piešinėliais. Drįsčiau ir aš įvertinti tuos tris meno kūrinėlius, iš kurių reiktų pasirinkti. Skonį turiu, meno gyslelę paveldėjau iš savo amžiną atilsį senelės, tad, manau, verta įvertinti tai, kas bus labai vertinama.

Pirmasis man anūko parodytas, dovanokite neįvertinamas, labai jau nemeniškas. Tokį pamačius, nesuprastum, kur pataikei, gal tiktų tokį paveikslą kur nors toliau nukišti ir neprisiminti.

Antrasis – esamo mūsų dabartinio herbo hibridas, toks modifikuotas briedis. Pažintum, tiesa, tik iš užrašo ir spalvų, kad Širvintų rajonas, bet polėkio nejaučiu, to žadėtojo vertybių puoselėjimo neįžvelgiu.

Na, o trečiasis – mūsų karalystės šiandiena: stebiu jus, matau jus, nieko nesakau jums (čia dailininkai neteisūs), bet savo grožiu (palaidi plaukai, besiplaiktantys per visą rajoną) visus verčiu iš koto, ar kažkaip panašiai. Na, šiek tiek nekuklu, o ir daugiau nieko pasakyti nebesigauna.

Na ne, gal su savo meniniais kritiko gebėjimais nepretenduosiu į valdovės šviesiausios patarėjų gretas, o tai neduok Dieve, mano žodžiai išsipildys ir laukiamo rezultato nesulauksim: didysis pakilimas ir žinomumas Širvintų rajono bus toks pats koks yra dabar, kiek valdovė šviesiausioji sugeba sumedžioti. Gal geriau buratinu pabūsiu ir ant palangės pinigų medį auginsiu, taip turbūt greičiau naudos sulauksiu, nei piešinuku įtikėsiu. Tiesa, spėkit, kuris laimės, oi jaučia mano daug mačiusi ir patyrusi širdis, kad …(patys pamatysit).

Jūsų viską širdimi matantis buratinas, oi dovanokit, Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*