Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 22 d. laikraščio „Širvis“ 45-ame šių metų numeryje

Miestelio gandonešis „Varnalėšų istorijos“ pranešė, kad miestelin pro šalį važiuodamas buvo užsukęs garbus ministeris, tasai, kur pensininkais ir kitais bedaliais rūpinasi. Supykau ant to laikraštuko: praneša žinią po fakto. Reikėjo iš anksto paskelbti, būčiau nuėjęs susitikti su ministeriu, žodį jam tarti, gal ir patarimą kokį rasčiau.

– Nereikia dabar kitų malonės laukti, – paprotino mane bičiulis. – Reikėjo pačiam ministerio dienotvarkę „pasiguglinti“ ir būtum žinojęs. O miestelio valdžia dabar iš anksto nieko neskelbia, tik po visko ataskaitą su pasigyrimais pateikia. Štai, kai Seimo pirmininkas sumanė Lino šventėn atkakti, žinia, agronomas juk, įdomu pasižiūrėti, kaip ūkininkams sekasi, tai visas miestelis žinojo, bet ne iš oficialių pranešimų, o iš agentūros VBS, pats žinai kokios. Užtat po visko valdžia puolė girtis: atseit, Pirmininkas sumanė aplankyti puikiai besitvarkantį rajoną, o jau valdovė jam nusprendė tą lininę šventę parodyti. Gudri ta mūsų valdovė, tik pelių negaudo.

– Bala nematė to Seimo pirmininko, bet štai su ministeriu būčiau norėjęs pasimatyti, – nesileidau bičiulio guodžiamas. – Esmi senas, neįgalus, bet galvotas ir protingas – geriausias kandidatas ministeriui ranką paspausti.

– Pūtiesi, atseit, galvotas, o iš tikrųjų esi kvailys per visą pilvą, – šaipėsi bičiulis. – Kas tave prie to ministerio prileistų? Ten kiekviena asaba atrinkta buvo, lyg sietu atsijota. Pažiūrėk, kokios ponios miestelio neįgaliųjų draugijai atstovavo. Dailios, lyg iš pieno plaukusios, išdažytos, sušukuotos, tarsi iš grožio konkurso, o ne iš klipatų kompanijos būtų atėjusios. Tavęs, bičiuli, nesupyk, bet net šalia pasodinti nei šis nei tas būtų. Stypsotum lyg kietis vidury rožyno, ne kitaip.

– Taigi ministeris ne pagal grožį pašnekovus renkasi, jam grožis nėra svarbiausia, – nenorėjau bičiuliui nusileisti.

– Užtat svarbiausia valdovei. Būdama pati graži, ji nei šalia savęs nenori klipatų matyti, nei juo labiau garbingam svečiui rodyti. Todėl ministeriui atrenka pašnekoves pagal grožį ir partinę priklausomybę. Beje, budrios ausys kai ką tame susitikime nugirdo ir man papasakojo, – suintrigavo bičiulis.

– Nagi, dėstyk, netempk gumos, – nekantravau ašai.

– Tai va, ministeris, kaip tu ir sakei, norėjo su pensininkais ir neįgaliaisiais pasikalbėti. Bet valdovė paaiškino, kad tokiems asmenims sunku valdžios rūmus pasiekti, todėl jie ir nedalyvauja, – pasakojo bičiulis.

– Taigi teikiate pavėžėjimo paslaugas, galėjot žmones atvežti, – paprotino ministeris.

– Po naujų pavėžėjimo kainų įsigaliojimo, ši paslauga jiems tapo nebeįperkama, dabar ja naudosis tie, kurie neskaičiuoja kiekvieno cento, – atsakė valdovė skaidriausioji.

– Tai kodėl šitaip sukėlėt kainas ir didžiausius bedalius palikot be transporto paslaugų? – pasipiktinęs paklausė ministeris.

– Mūsų miestelyje pigių paslaugų negali būti, – oriai atsakė valdovė. – Pigi paslauga – nekokybiška paslauga. O mes visur siekiame aukščiausių kokybės standartų. Kas išgali apsimokėti, lai tevažiuoja, o kam trūksta – lai namie sėdi ir pro langą žiūri. Arba televizoriun tespokso, ten ir ministerius, ir net patį Premjerą pamatys, nėra reikalo dėl to į valdžios rūmus kėblinti.

Dar ministeris nustebo, kad ir globėjų susitikime nemato, gal miestelyje jų nėra? Valdovė ir kitos ponios tuoj ministerį nuramino: „Jų tikrai yra, tik jie netinkami ministrui rodyti, mat, dar ką nors ne taip gali pasakyti ir ministeriui pateiktą vaizdą sugadinti. Gal kitą kartą pavyks rasti kokį žinantį ką sakyti globėją, tuomet būtinai jį parodysim. Užsukite, kai vėl pro šalį važiuosite.“

Būtų ministeris taip ir išvykęs nepamatęs miestelio bedalių. Laimei, šalia vieškelio pamatė parapijos globos namų iškabą ir užsuko. O ten visą būrį garbių senjorų rado ir pakalbino. Puiki buvo ministerio viešnagė. Gal po savaitės koksai kitas ministeris užsuks? Nekantriai lauksim.

Jūsų Varpininkas – kandidatas į pokalbius su ministrais

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 22 d. laikraščio „Širvis“ 45-ame šių metų numeryje Miestelio gandonešis „Varnalėšų istorijos“ pranešė, kad miestelin pro šalį važiuodamas buvo užsukęs garbus ministeris, tasai, kur pensininkais ir kitais bedaliais...