Naujausios žinios

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Gabrielė Niekytė

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 19 d. laikraščio „Širvis“ 29-ame šių metų numeryje.

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu „Vikingų kaimu“.

„Mūsų nuostata – specialusis ugdymas kokybe neturi skirtis nuo pagrindinio ugdymo, kaip ir neturi skirtis požiūris į vaiką,“ – teigia Egidija Urbanavičienė, Vilniaus Šilo mokyklos direktorė. Modernus ugdymas, direktorės nuomonė, yra kelias į aukštesnio lygio specialųjį lavinimą, įgalinantį vaikus patirti ir mokytis jiems priimtinais būdais. Būtent ieškodami patyriminio ugdymo profesionalų, Vilniaus Šilo mokykla užmezgė draugystę su „Vikingų kaimo“ ekspertais.

„Sunkumai atsiranda dėl vaikų kaustymo, baimės daryti klaidas, tai ypač išryškėja vyresnėse klasėse,“ – teigia Judita Korsakienė, viena iš „Vikingų kaimo“ įkūrėjų. „Vikingų kaimas“ – tai išskirtinis muziejus po atviru dangumi, kviečiantis įvairaus amžiaus vaikus dalyvauti patyriminėse edukacijose bei istorinio Saulės mūšio inscenizacijoje. „Vikingų kaimo“ išskirtinumas – vaikams ir suaugusiems viską leidžiama patirti, paliesti ir išmėginti tiek ginklus, maistą, žaidimus, tiek vikingų treniruotes ir amatus. Vaikai skatinami bandyti ir klysti, žaisti ir taip prisiliesti prie atgimusios istorijos.

Bendradarbiavimas su Vilniaus Šilo mokykla prasidėjo būtent nuo Saulės mūšio atkūrimo kartu su vaikais, kuriame dalyvavo Šilo mokyklos mokiniai su svečiais iš Norvegijos, viešėjusiais mokykloje „NordPlius“ programos mainų metu. „Prieš atvykstant baimių buvo nemažai, nežinojome, kokios vaikų reakcijos sulauksime. Tačiau nei viena baimė nepasitvirtino, iš tiesų tiek vaikams, tiek svečiams Saulės mūšis paliko didelį įspūdį,“ – komentarais dalinosi specialioji pedagogė Akvilina Jurkšaitė.

Užmegztas ryšys padeda peržengti save

Sunkiausias visuomet yra pirmasis žingsnis, pirmasis susitikimas, šypsosi Edita Gilė, viena iš „Vikingų kaimo“ įkūrėjų. Būtent tvirto, draugiško ryšio užmezgimas su vaikais per daugiau nei pusę metų vykusius bendrus užsiėmimus padėjo tobulėti ir vaikams, ir „Vikingų kaimui“. „Sunkiausia buvo pažinti kiekvieną vaiką atskirai, susidraugauti, suprasti, kas patinka ir kaip jį sudominti,“ – pirmųjų užsiėmimų Vilniaus Šilo mokykloje prisiminimais dalinosi Judita. Moteris neslepia, kad vienos džiugiausių akimirkų būdavo, kai pasiūlyta veikla, užduotys ar medžiagos pralinksmina vaikus, pagerina jų nuotaiką – molio lipdiniai, popieriaus gamyba, duonos kepiniai, įvairūs audiniai ir tekstūros sudomina, įtraukia ir leidžia vaikams eksperimentuoti per potyrius.

Mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Sigita Bajerčiūtė neslėpė, kad labiausiai stebino vaikų įsitraukimas į veiklą ir naujus pojūčius: „Yra vaikų, kurie, pavyzdžiui, turėjo didelę ugnies baimę, o atvykę čia, kai buvo galimybė daugiau veiklų išmėginti mažomis grupelėmis, būtent tas, kuris labiausiai bijojo ugnies, niekur nuo jos nebesitraukė ir į jokias kitas veiklas nėjo.“

Dideli pokyčiai susideda iš nuoseklių mažų žingsnelių

„Vikingų kaimo“ įkūrėjai į mokyklas visuomet vežasi ne tik artefaktus, bet ir įvairius drabužius. „Mėgstame pasiūlyti mokytojams taip pat apsirengti vikingiškais drabužiais – būna toks kaip ir mažas testas, kuris parodo ir mokytojo požiūrį,“ – patirtimi dalinosi Edita, teigdama, kad mokytojo įsitraukimas į veiklą dažnai nuteikia ir vaikus. Vilniaus Šilo mokyklos ir „Vikingų kaimo“ bendrus mokslo metus vainikavo vaikų stovykla „Vikingų kaime“ Širvintų rajone, į kurią kartu atvažiavo ir mokyklos kolektyvas su šeimomis.

Direktorė Egidija Urbanavičienė tvirtina, kad ypatingą reikšmę specialiajam ugdymui turi vasaros atostogos, per kurias ugdymas nutrūksta, o vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių, galimybių dalyvauti vasaros stovyklos yra vienetai. „Tuo išskirtinis „Vikingų kaimas“, jie priima absoliučiai visus ir kiekvienam suranda tai, kas būtent jam įdomu,“ – apie pilotinę stovyklą Vilniaus Šilo mokyklos vaikams kalbėjo direktorė. Pilotinė vasaros stovykla „Vikingų kaime“ išsiskyrė iš kitų – kitaip nei kitose vasaros stovyklose, skirtose vaikams su specialiaisiais poreikiais, šioje dalyvavo tik vaikai ir jų pedagogai, kurie užtikrino reikalingą pagalbą.

„Svarbiausia, kai pamatai užsimezgantį kontaktą, kai vaikai pribėga, apsikabina, pažįsta – ir tu juos pažįsti,“ – grįžtamojo ryšio svarba dalinosi Edita Gilė. Pirmoji tokio tipo vasaros stovykla davė stiprų pagrindą tolimesniems žingsniams ir darbams, nors tikrąjį poveikį pamatuoti sunku. „Tik praėjus tam tikram laiko tarpui galėsime pamatyti, kokį iš tiesų poveikį turėjo ši stovykla, koks lūžis įvyko,“ – teigia direktorė Egidija Urbanavičienė. „Matome, kad mokytojai grįžo kupini įspūdžių ir idėjų, o vaikai – pakylėti ir labiau pasitikintys savo jėgomis.“

Pirmoji tokio tipo vasaros stovykla „Vikingų kaime“ buvo įgyvendinta su Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno siekiančios organizacijos „Lietuvos dukterys“ (ang. Daughters of Lithuania) pagalba.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*