Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 26 d. laikraščio „Širvis“ 30-ame šių metų numeryje.

Sveiki, mielieji skaitytojai. Kol varpininkėlis svaičioja apie būsimus rinkimus ir tiesia sau kelią valdžion, aš, kaip praktiška moteriškė, nutariau pasidomėti giliau ir plačiau, ką toji išgirtoji valdžia žada ir veikia mūsų labui. Išvada nedžiuginanti: valdžia tik valdo mus, eilinius runkelius, ir leidžia mūsų visų sunkiu prakaitu uždirbtus pinigėlius. Įsivaizduojate, protingi žmonės man išaiškino, kad, kol jūs, mielieji, perskaitysite šį mano pasakojimą, valdžia spės išleisti kone pusketvirto tūkstančio euriukų. Mūsų visų euriukų, o ne josios, tos valdžios uždirbtų. Tik pagalvokite – tūkstančiui eilinių piliečių pernai teko dvylika valstybės tarnautojų! Sakysite, nedaug? Bet prieš dešimtį metelių jų teko vos aštuoni. Vadinasi, dar po dešimtmečio bus jau šešiolika! O paskaičiavus toliau, net bloga darosi: negi ateis laikas, kai valstybę sudarys vien valstybės tarnautojai? Tikras siaubas nusimato. Ir juk juos visus reikės aprengti, pamaitinti, gražiuose butuose apgyvendinti… Iš kur lėšų imsim? Atsakymas man, kaip buvusiai kasininkei, aiškus – iš mokesčių. Kantrūs tie mūsų tautiečiai, kiek jiems krauna, tiek jie ir veža. Štai protingi žmonės ir vėl man sufleruoja, kad pakėlus alkoholinių gėrimų kainas, jų pirkimas, vadinasi, tuo pačiu ir vartojimas, tik padidėjo. Štai kaip sveikatos ministras sėkmingai blaivina šalelę. O jis sustoti neketina, siūlo įvesti mokestį saldumynams ir riebiam maistui. Štai kaip gudriai veikia: dabar ne tik išgerti, bet ir užkąsti bus sunkiau ir brangiau. Nepasiduosim, ministre, – padidinom alkoholio pirkimą, padidinsim ir užkandos vartojimą. Tinkamos užkandos – juk visi žino, kad užkąsti reikia riebiai ir sočiai, žaliavalgių putra čia tikrai netiks. Nepagalvokit, mielieji, kad aš esu tokia jau užkietėjusi alkoholikė ir apsirijėlė. Visai ne, bet aš solidarizuojuos su kaimynais, draugais ir kitais artimaisiais.

Kad bent jau efektyvus tasai valdžios darbas būtų. Betgi yra tiesiog atvirkščiai! Štai Pasaulio bankas ėmė ir įvertino kai kurių šalių valdžios efektyvumą. Įsivaizduokite, mūsų valdžia iš dvidešimt aštuonių vertintų yra dvidešimta! Čia tik jums, mielieji, tai sakau, nes kitur ir prasižioti apie tokį faktą būtų gėda ir sarmata. Protingi žmonės ir vėl kužda, kad mūsų valdžia efektyviai išleidžia tik pusę biudžeto – kita gi pusė vėjais nueina.

Kitas valdžiažmogis – aplinkos ministras siūlo apmokestinti artezinių gręžinių, kitaip sakant, šulinių, savininkus. Tiesa, ne visus, o tik tuos, kurie per dieną sunaudoja daugiau nei dešimtį kubų tyrojo vandenėlio. Vadinasi, tuos, kurie dirba: laiko gyvulius, šiltnamiuose augina gėles ir daržoves. Tai laikų sulaukėm: už nuosavą šulinį ir jo vandenį teks valstybei pinigus kloti. Tam, kad valdžiažmogiai juos taškyti galėtų, argi ne? Tai dabar galvoju, kad tik mokesčio už orą betrūksta ir nebus kur toliau eiti, mielieji mano. Štai miestelio valdovė sumąstys, kad reikia mokesčio už tai, kad gyveni miestelyje – ir teks piniginę tuštinti vien tam, kad jinai dar vieną prašmatnią šventę savo bičiuliams suorganizuotų ir svečių prisikviestų.

Jei jau prakalbom apie miestelį, tai, mielieji mano, keistoka padėtis jame susidariusi, sutikite. Štai valdovės partijos nariai ir aktyvistai vis kažkokius, kad ir menkus darbelius, gauna. Tik jie, tik partiečiai patikimieji. Ar jau, sakau, visi darbingi žmonės į tą partiją suėjo, kitų nebėra, ar tik josios vienos nariai miestelyje dirbti sugeba? Nes kai pamatai garbingą verslininkę senoliams daržus ravinčią ir pietus verdančią, tai tiesiog amo netenki. Ar josios verslas bankrutavo? Ne, jis tebeklesti, bet moteriškė dar spėja ir socialinį darbą dirbti. Kad tik kažką ir iš biudžeto nutverti galėtų. O štai esi nepartinis, ar ne tai partijai priklausai – darbo nė neprašyk, vis vien negausi. O tie, kurie nepriklauso valdovės klanui, bet kažkaip užsiliko tarnyboje, patyliukais bėdoja, kad jų darbo sąlygos daug prastesnės, nei tųjų partiečių. Štai jums ir lygybė, brolybė, mielieji. Miestelis sparčiai žengia vienpartystės link. Patinka jums tai ar nelabai, bus taip, kaip nutars valdovė ir visatos kūrėja. O mes lauksime naujų potvarkių, dekretų ir mokesčių.

Su visa pagarba Pranciška

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 26 d. laikraščio „Širvis“ 30-ame šių metų numeryje. Sveiki, mielieji skaitytojai. Kol varpininkėlis svaičioja apie būsimus rinkimus ir tiesia sau kelią valdžion, aš, kaip praktiška moteriškė, nutariau...