Naujausios žinios

Patikėkite – svajonės pildosi!

Judita Korsakienė

Jau šį sekmadienį vasario 14 dieną, 19.30 val. per TV3 vyks lemiama X faktoriaus kova!
Balsuokite už kraštietę Moniką Pundziūtę. Jos pergalė priklauso tik nuo mūsų palaikymo, todėl kiekvienas balsas yra svarbus.
Apie savo svajonę jums pasakoja pati Monika.

Monika, turbūt nesuklysiu pasakiusi, jog šiuo metu esi pati populiariausia mergina visame Širvintų rajone! Džiaugiamės ir didžiuojamės tavo dalyvavimu „X Faktoriuje“ ir sėkme. Kiek žinau – tapti dainininke buvo tavo svajonė nuo mažų dienų. Ar jauti, jog ji jau išsipildė?

Jeigu nori matyti, kuo užaugęs vaikas norės būti iš širdies, žiūrėk, ką jis daro mažas. Aš dainavau, šokau ir įsivaizdavau save ant didžiausios scenos klausydama pirmojo muzikinio disko – atlikėjos Celine Dion, kurį man nupirko mama. Aišku, tuo metu, tai tebuvo žavi ir naivi vaiko svajonė. Tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikinu, kad svajonės pildosi. Ir aš jaučiu, kaip mano vaikystės svajonė po truputį virsta realybe.

O koks buvo tavo, kaip solistės, kelias iki „X Faktoriaus“?

Iki „X Faktoriaus“, kaip solistės, mano kelias buvo labai ramus. „X Faktorius“ man labai labai padėjo visu greičiu šauti į priekį. Nes iki tol viskas, ką dariau, tai daug daug mokiausi ir dalyvaudavau mažuose konkursuose ar koncertuose. Kaip jau sakiau, nuo mažumės įsivaizdavau save scenoje, bet tuo metu, man tai atrodė visiškai neįmanoma. Tai buvo mano vienos svajonė, kurios niekam nepasakojau ir nemaniau, kad kada nors pasakosiu. Bet štai, žingsnis po žingsnio ir viskas pildosi. Pirmą sykį prieš salę žmonių dainavau dar besimokydama Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje. Atsimenu ir dainą. Buvo Bryan Adams – „Heaven“ („Dangus“). Mane paskatino mano tuometinė anglų kalbos mokytoja Inga Sakalauskienė. Neatsimenu, kaip jai pavyko mane įkalbėti, bet jei ne ji, nežinau, kur dabar būčiau. Ar būčiau kada nors išdrįsusi užlipti ant scenos. Šito nepamiršiu ir jai visada būsiu dėkinga. Po to, visą laiką mane palaikė mama. Jos dėka išvažiavau studijuoti į konservatoriją Vilniuje ir tik jos dėka tuoj pabaigsiu šią mokyklą. O į „X Faktorių“ mane paskatino nueiti mano vokalo mokytoja ir viena mano draugių iš ten. Taip nutiko, kad užsilikome pamokoje trise ir apie tai pradėjome kalbėtis. Smulkios šnekos išsirutuliojo į tai, jog šį sekmadienį kausiuosi dėl pagrindinio šio projekto prizo kartu su dar dviem jau patapusiais draugais projekte.

Ar „X Faktorius“ yra tavo pirmasis muzikinis konkursas? O gal jau esi dalyvavusi kokiuose kituose?

Begalė jų buvo visokių, bet tik smulkūs. Teko ir „Dainų dainelėje“ dalyvauti, bet nieko iš ten neparsivežiau. Taip pat vienas įsimintiniausių – Širvintų konkursas, vykęs vasarą. Dabar, aišku, pats rimčiausias – „X Faktorius“.

Mes, žiūrovai, nuolat matome tik, kaip tu ateini į sceną, nuostabiai pasirodai ir visus pradžiugini, gavusi „žalią“ šviesą į kitą etapą. Gal gali pasidalinti tuo, ko žiūrovai nemato, kaip ruošiesi kiekvienam pasirodymui?

Ruošiuosi labai skirtingai, bet, žinokit, kad visada labai nerimauju – dėl visko. Kartais net perdėtai. Žiūrovams, kaip suprantu, atrodo, jog aš užlipu ant scenos, padainuoju ir jau žinau, ką sakys teisėjai. Deja, taip nėra. Kiekvieną sykį, lipdama ant scenos, turiu iš naujo patikėti savo jėgomis, nes dar tikrai toli gražu neatėjo tas jausmas, kai pasitikiu savimi šimtu procentu. Ir tik todėl, kiekvienas net ir pakartotas kažkurio žmogaus komplimentas, man skamba tarsi pirmą kartą. Dainą išrenka arba Justė Arlauskaitė, arba aš. Arba būna ir kartu surandame, sutariame iš karto. O šiaip tai užtrunka kone visą dieną. Tada reikia susigyventi su daina, mokytis jos, perimu visus jausmus, kuriuos užčiuopiu joje. Tada atsinešu juos į sceną. Žmonės nė neįtaria, su kokiu stresu mums visiems tenka susidurti. Sekmadieniais atsiduriame tikroje dvikovoje su savo baimėmis ir galimybėmis. Tai sunkiausia dalis – nuteikti save kovingai ir padaryti geriausią, ką gali. O žiūrovai mato tik viso to rezultatą.

Be „X Faktoriaus“ tu dar ir mokaisi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Kaip pavyksta suderinti abi veiklas?

Sunku suderinti, bet visa mokyklos valdžia ir mokytojai mane beribiškai palaiko. Vertinu tai be galo be krašto, nes kitaip visko nepatempčiau. Vis dėlto, pamokos ten vyksta nuo pat ryto iki vėlaus vakaro.

Ar laimėjimas (labai tikimės, kad laimėsi) bus tavo didžiausios svajonės  išsipildymas, ar turi išsikėlusi dar didesnių tikslų?

Visada gyvenime reikia turėti tolimesnių, didesnių tikslų, nei sieki dabar. Bet šiuo metu – taip, tai yra mano didžiausia svajonė ir tikslas. Ar visiškai išsipildys, ar ne – paaiškės sekmadienį, nuo žiūrovų balsų, bet kad jau didžioji jos dalis išsipildė – tai tikrai. Mes čia gavome tiek patirties ir įspūdžių, kiek kiti per keletą metų nesusirenka. Kai dalyviai ar teisėjai sako, jog visi mes laimėtojai – tai nėra tiesiog skambi, paguodžianti frazė. Mes visi laimėjome atėję iki finalų. Visi pasisėmėme to, ko reikia mums, visi gavome daugybę draugų, pažinčių ir įsimintinų akimirkų. Didžiulis prizas… Na, o po sekmadienio jau būsiu užsibrėžusi ir didesnių tikslų, tuo neabejoju. :)

Kas labiausiai tave palaiko šiame nelengvame kelyje?

Mane palaiko daugybė galybė žmonių. Tą įrodo tai, kad aš jau esu super finale. Bet morališkai, tiesiogiai čia ir dabar palaiko mano patys brangiausi žmonės. Mama – pirmoje vietoje, ji yra pati geriausia mama, kurios galima būtų prašyti. Besąlygiškai mylinti, sugebanti nuraminti ir įkvėpti iš naujo, kai to labiausiai reikia. Ji visada šalia, ji visada su manimi ar aš Vilniuje, ar aš Širvintose, ar aš būčiau Karibų saloje. Už tai ją taip ir myliu. Taip pat mane stipriai palaiko brolis bei geriausia draugė Emilija. Svečių sąraše jie buvo visada įrašyti be jokių papildomų klausimų. Ir, žinoma, mano vaikinas Paulius. Nuo pat pirmos laidos neabejojęs manimi, jis visada būna šalia užkulisiuose ir už jų ribų. Jis – vienas didžiausių prizų, kuriuos suteikė man „X Faktorius“. Taigi, be jų būtų daug sunkiau viską išverti.

Taip pat noriu labai stipriai ir asmeniškai širvintiškiams padėkoti už palaikymą ir balsavimą. Tai jaučiu ir tikrai matau . Man tai be galo daug reiškia.  Ačiū jums iš visos širdies :)))

O aš visų širvintiškių vardu noriu palinkėti tau kuo didžiausios sėkmės!  Tikiu, kad šį sekmadienį visi bus prilipę prie žydrųjų ekranų.  Nustebink visus ir pradžiugink savo pergale!

Kalbino Judita Korsakienė

Nuotraukos iš asmeninio Monikos albumo

1 Comment on Patikėkite – svajonės pildosi!

  1. Šaunuolė. Tikime tavo pergale, prisidėsim prie jos. Sėkmės ir pasirodyk taip, kad niekam nekiltų abejonių kad turi laimėti.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*