Naujausios žinios

Naujas gyvenimas

Nomedos Drazdienės koliažas

„Jau jeigu taip, tai „nafig“, – kalbėjo vienas iš mano žiūrimų „Dviračio žinių“ personažų. Ko ašai čia taip rūstauju ir burnoju, paklausite, kad jau žinote, brangieji mano, baigiu su savo kaimyne Pranciška kantrybę pamesti. Vos ne kasdieną jinai mano pačiutę bando perkalbėti ir įpūsti naują gyvenimą, kaip jinai sako. Maždaug taip skamba tie jos postringavimai: „Tu tik pažiūrėk, kaip gyvenimas Širvintose keičiasi, kiek čia gyvybės, kiek naujo atsiranda. Eini ir pilna krūtine geri tą gėrį, kuris supa mus: čia parkelis, čia šaligatvis, čia baseinėlis, čia … Ir žmogaus akys veriasi, tarsi kyli į kitą lygmenį, į naują gyvenimą, norisi dainuoti, norisi, džiaugtis.“ Ir taip vos ne kasdieną. Na maniškei stogelis ir susvyravo, jinai mane pradėjo doros kelin vesti, sakyti, kad ašai nieko nematau, kad man gyvenimas ties mano varpine ir pasibaigia, ir iš viso esu atgyvenęs ir nebespėjantis su gyvenimu kartu koja kojon. O toliau dar gražiau, pasirodo, josios nusprendė, tiksliau maniškė buvo įkalbėta prisijungti prie valdovės skaidriausiosios svitos, nes be jos, mes kaip be rankų, be kojų, be galvos ir kaip mes galėjome iki valdovės skaidriausiosios atėjimo gyventi.

Bandžiau aš saviškei paaiškinti, kad neverta kišti nosies ten, kur nesupranti kaip ir kas vyksta, būti avele be savo galvos nieko gero, gal verčiau dar vieną lysvę braškių užsodintų, jei turi laisvo laiko. O jinai Pranciškos padedama pradėjo mane koneveikti ir aiškinti, kad jinai ne vergė, o laisva, savo vertę žinanti moteris, kad, jei esu juodas jautis, ariantis žemę, tai teariu ašai ir nesikišu, kur nesuprantu, va, kad ir kaip stengėsi bloga linkintys, baseinas pradeda dirbti Širvintose. Žodžiu, viskas tik į gerą. Nutilau ir susimąsčiau, kas toliau.

Sutikite, mielieji mano, kad taip akiplėšiškai dumti akis yra menas, kurio netūlas moka. Va kaip apgaudinėjami žmonės, paleidžiama antis kažkieno, kažkas pagauna ir nuplasnoja, nulekia naujiena per pasaulį. Patiki ir įtiki ją žmonės, o galiausiai pasirodo, kad tai tebuvo gražiai apvilktas melas arba netiesa. Kaip pavadinsi, taip nepagadinsi, esmės nekeičia. Man tik knieti klausimas, ar valdovė skaidriausioji tai žino. Jei mąstytume logiškai, galėtume sakyti, kad taip. Va juk pamoką išmokome, kad be josios žinios nė lapas nenukrenta. Tai vadintųsi, kai visos tikros ir netikros naujienos su valdovės skaidriausiosios palaiminimu sklinda. Na taip, gudriai tos naujienos paskleidžiamos, galiausiai patsai lieki kvailio vietoje, kad atseit ne taip supratai. Na va, konkretus pavyzdys, apie tą nelaimingą baseiną. Atsirado skelbimas, kad pradeda veikti baseinas nuo rugsėjo vidurio, dažnas nė nesusimąstęs džiaugiasi, kad galės turkštis naujuose apartamentuose, burbuluose savo lašinukus vartyti, draugams ir artimiesiems girtis. O teisybė kokia? Ogi tokia, kad baseinas senasis pradeda savo veiklą, o gal tiksliau tęsia. Mintiju ašai, o tai kaip naujasis, vis dar vanduo leidžiamas? Nuo vasario mėnesio? Nuo rinkimų į valdžią pradžios? Kažkoks nebe toks jau ir patrauklus jisai man darosi, apgaulingas baseinas, dar nuėjus į jį kas nors atsitiks, kaip kokiam Bermudų trikampyje, laiko skylės atsiveria.

O kuo verti gandai, kad mūsų šilumą tiekianti įmonė ruošiasi praryti ir vandenis, ir bus mūsuose trigalvis slibinas: šiluma iš vienos galvos, vandenys iš kitos ir šiukšlės iš trečios spjaudys. Sutaupyti gal nekažką pavyks, bet va pasipelnyti bus tikrai iš ko. Juk jei tokį monstrą koks gudrus ir apsukrus verslininkas privatizuotų, kad ir taptų su savivaldybe dalininku, taigi kainas gali reguliuoti tik į vieną pusę: viskas brangsta, viskas kyla, vadinasi, ir mes turime kelti savo paslaugų kainas. Kas drįs stoti į kovą su tuo trigalviu slibinu, juk panašu, kad nė nepradėjęs kovoti žūsi kovoje. O kur valdovės skaidriausiosios akys ir galva bus, gal Seime, o gal ir ne, gal atostogose ir tuomet turėsime darinėlį, su kuriuo teks gyventi ilgai ir įdomiai.

Kai pagalvoji, tai iš tikrųjų „nafig“ toks naujasis gyvenimas, tik va kaip mano pačiai paaiškinti, kad nieko nemokamo nebūna. Jei gavai kažką už dyką iš vienos pusės, tai lauk sąskaitėlės iš kitos pusės ir niekas tavęs neklaus: nori – nenori, bus padaryta ir paskaičiuota, kiek už tai esi skolingas. Ir kada žmogeliai pradės galvoti ir pinigus savus skaičiuoti, juk gyvename iš tų pačių, suneštų bendrų pinigų.

Jūsų Naują gyvenimą bandantis pajusti Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*