Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 21 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje.

Seniai Širvintose gyvenantys širvintiškiai prisimena, jos miestą puošė tik trys mūriniai pastatai: tai gimnazija, Vilniaus g. 142, kurioje anksčiau tilpo ir spaustuvė, ir „Lenino vėliavos“ redakcija, ir taupomoji kasa, vėliau buvo poliklinika, dujų kontora, šiuo metu „Hugsvarnos“ firminė parduotuvė ir, sako, kad žydų sinagoga, buvusi indų parduotuvė. Viskas. Visas miestas – tai mediniai individualūs namai, kurie buvo pastatyti iki 1940 metų. Žinoma, atėjus naujajai valdžiai, šie namai buvo nacionalizuoti ir ilgainiui tapo komunaliniais be patogumų namais.

Rajono centras augo, atsirado pirmieji dviaukščiai mūrinukai dabartinėje I. Šeiniaus gatvėje, tačiau irgi dar be patogumų. Daugumos širvintiškių svajonė buvo apsigyventi naujuosiuose namuose, kiti gi liko ištikimi savo seniems geriems namams ir nepavydėjo naujakuriams. Daugelį namų, jau pripažintais avarinės būklės, teko nugriauti, o jų vietoje šiandien stovi šiuolaikiški nauji namai. Atgavus nepriklausomybę buvo sudaryta galimybė savo gyvenamuosius butus išsipirkti. Didžioji dalis gyventojų taip ir padarė ir tapo butų savininkais.

Mūsų miestas nedidelis, gyventojai beveik visi pažįstami, gal net giminės. Pasikalbėjus kam kur geriau gyventi, negali susidaryti vieningos nuomonės. Kas gyvena daugiabučiuose, džiaugiasi patogumais, kad ir brangiau tenka mokėti, tačiau nėra jokių rūpesčių, o senųjų medinukų gyventojai nenorėtų persikelti į daugiabučius: čia šalia daržas, jei šalta, ir vasarą gali pasikūrenti, yra individualus kiemelis, atskiras įėjimas, esi nepriklausomas nuo kaimynų, belieka pasirūpinti malkomis, tiesa, dar reikia susirasti kaminkrėtį, suremontuoti krosnį prieš kūrenimo sezoną. Mokesčiai tik už tai, kuo pasinaudoji: elektra, šiukšlėmis. Tiesa, jau atsiranda gudručių, kurie į senuosius namus įsiveda vandentiekį, įsirengia kanalizaciją – lai tie ir moka už paslaugas. Tačiau taip, pasirodo, daugiau nebus. Šie, senų medinių namų gyventojai, be reikalo susireikšmino, kad jie savo butų šeimininkai.

Šiomis dienomis atgaline data – už vasario mėnesį – sulaukė medinukų gyventojai naujienos – UAB „Širvintų šiluma“ atsiuntė sąskaitą pranešimą, kad gerbiamieji, privalote mokėti už eksploatacines išlaidas, kurių kaina 0,0363 eurocentų už kv.m., administravimo išlaidas – 0,067 eurocentai už kv.m.,. ir papildyti kaupiamąjį fondą 0,050 eurocentais už kv.m. Kuo didesnis butas, tuo didesnis administravimo dėmesys, tuo daugiau mokėsite „Širvintų šilumai“ už parodytą dėmesį. Na ir suūžė „mažieji savininkai“, nenutilo telefono skambučiai. Nepatikėjome, tad teko pasitikrinti ir įsitikinti. Skambinusieji prisistatę ir anonimai buvo teisūs. Sąskaitos-pranešimai tikrai yra. Kokiu pagrindu, kodėl nuo vasario 1-osios, kodėl be jokio įspėjimo, be paaiškinimo, už ką? Pagrįstai klausia: UŽ KĄ?

Daugiabučių gyventojai, jei ir moka, tai pas juos bent apsilanko šilumininkai ir patikrina šilumos mazgus, sunaudotos šilumos kiekio skaitiklius, žinoma, jei atlieka kokius remonto darbus, už tai gyventojai sumoka papildomai, o gal jau kai kurie namai turi sukaupę reikiamą sumą kaupiamajame fonde.

O čia už ką? Čia viskas kaip individualiuose namuose – patys gyventojai tvarkosi, patys remontuoja. Tokiuose namuose nėra bendros nuosavybės, išskyrus bendrą namo stogą ir kiemą.

Kuo skiriasi vieno dviejų butų namo gyventojų gyvenimo sąlygos nuo trijų keturių butų namų gyventojų? Pirmiesiems nereikės mokėti, o antriems –prašau sąskaita-pranešimas. Jokios sutarties nė vienas gyventojas nepasirašė, kad nori, jog juos kažkaip aptarnautų UAB „Širvintų šiluma“. O kaip atsisakyti naujo mokėjimo – problema. Skambinusieji sakė, jog reikalaujama namo gyventojų susirinkimo protokolo, kuriame būtų juodu ant balto parašyta, jog šio namo gyventojai nesutinka mokėti šio „saliamoniško“ mokesčio. O kam atsisakyti jei net nebuvo pareikštas noras dėl mokėjimo? Jei nenoriu prekės – aš jos ir neperku, prekybininkai iš manęs nereikalauja, kad aš už ją mokėčiau arba rašyčiau, kad jos nenoriu. Čia kažkas ne taip.

Skambinusieji pasakojo, jog ne taip lengva atsisakyti. Dirbantys gyventojai turi atsiprašyti išleidžiami iš darbo ir kelis kartus minti Savivaldybės ir UAB „Širvintų šiluma“ slenksčius. Niekas nepaaiškina, kokiu būdu atsisakyti prekės, kurios niekad negavai ir gauti net negali. Negana to, net jokių atmintinių nepateikia, kokius dokumentus reikia pristatyti, jei norima atsisakyti paslaugų.

Kokios eksploatacines išlaidas patirs šilumininkai už medinius be patogumų namus, per kiek laiko bus sukauptas kaupiamasis fondas, jei tie namai vieno dviejų butų? O kad teks mokėti visai be jokio reikalo nuo 5 iki 10 eurų kas mėnesį, tai įrodo gautos sąskaitos-pranešimai. Faktai tikri, o paaiškinimo nėra. Reikia kreiptis į tuos, kurie sukūrė ši šedevrą. Nieko neklausdami, nederindami, nepasiklausę ar sutinka skaičiavo, rašė, spausdino ir įteikė – dirbo.

Norėdama padėti susirūpinusiems gyventojams, „Širvio“ redakcija kreipėsi į UAB „Širvintų šiluma“ klausdami:

1. Kokiu teisiniu pagrindu, medinių namų, statytų iki 1940 m., kuriuose yra du ir daugiau butai, savininkams išsiųstos sąskaitos-pranešimai sumokėti už eksploatacines ir administravimo išlaidas ir kaupti į fondą?
2. Kodėl mokestis už eksploatacines ir administravimo išlaidas ir kaupiamajam fondui pritaikytas mediniams namams, kuriuose du ir daugiau butai, be to, didžioji jų dalis net neturi bendrų laiptinių, yra įsirengę vietinį šildymą?
3. Kodėl nebuvo įspėti gyventojai apie naują mokestį ir, nesuderinus su jais, buvo išsiųstos sąskaitos?
4. Prašytume nurodyti, kokia yra procedūra norintiems atsisakyti mokesčio?

Gavę atsakymus, informuosime gyventojus.

Straipsnis buvo išspausdintas kovo 21 d. laikraščio „Širvis“ 11-ame šių metų numeryje. Seniai Širvintose gyvenantys širvintiškiai prisimena, jos miestą puošė tik trys mūriniai pastatai: tai gimnazija, Vilniaus g. 142, kurioje anksčiau tilpo...