Naujausios žinios

Neatsakomas „KODĖL?“

Žmonės, patyrę artimojo savižudybę (o tokių Lietuvoje yra kas dešimtas), sutiks su tuo, jog pagrindinis ir sunkiausias klausimas po netekties yra „Kodėl?“ Kodėl mano artimasis taip pasielgė? Kodėl mane ištiko ši nelaimė? Kodėl likimas ar Dievas leido tam atsitikti? Šis didysis „Kodėl?“ kankina netrumpą laiko tarpą ir, deja, vis tiek nepateikia vienareikšmiško, paprasto atsakymo. Tokia jau mūsų prigimtis – dažniausiai norime gauti trumpus, konkrečius paaiškinimus viskam. Atsakymai aplinkinių lūpose ir straipsnių antraštėse galėtų skambėti „išsiskyrė su drauge“, „susipyko“, „neteko darbo“ ir taip toliau. Tačiau kad ir kaip norėtųsi, lyg gramatikos užduotyje, pabaigti sakinį: „Jis / ji nusižudė, nes …“, nepavyks. Teks žvelgti plačiau, giliau, o gal net savyje ieškoti labiausiai guodžiančio paaiškinimo.

Psichologai, tyrinėję šią problemą, pabrėžia, kad vienos savižudybės priežasties, kodėl artimasis nusižudė, nėra. Susideda daugybė gyvenimo įvykių, paties žmogaus savybių, vidinės tikrovės elementų, santykių su artimaisiais įtaka, patirti sužeidimai praeityje, galbūt net seniai vaikystėje. Kaip teigia specialistai, savižudybę žmogus pasirenka kaip išeitį negalėdamas išgyventi vidinio skausmo, kuris bėgant laikui dalelė po dalelės kaupiasi.

Profesorė dr. Danutė Gailienė knygoje „Ką jie mums padarė?“ atkreipia dėmesį, kad savižudybių rodiklis prieškario Lietuvoje buvo žemas, o kai kurių Europos šalių (Estijos, Latvijos, Vengrijos, Austrijos, Čekoslovakijos, Šveicarijos) tuo metu buvo net 5–6 kartus didesnis. Vyrai žudėsi tik 2 kartus daugiau nei moterys. Sovietų okupacijos laikotarpiu šie rodikliai nuolat didėjo, kol galų gale pradėjome pirmauti Europoje. Nepaprasto savižudybių papilitimo problema Lietuvoje susijusi su patirtomis istorinėmis traumomis. Pagal statistinius duomenis, vyrai kur kas labiau pažeidžiami nei moterys. Šiandien Lietuvoje vyrai nusižudo 6 kartus dažniau nei moterys. Ypač tai aktualu kaime, o kaimas, kaip žinia, nuo sovietų režimo nukentėjo labiausiai, panaikinus privačią nuosavybę ir tokiu būdu pakirtus pačius kaimo egzistencijos pagrindus. Nutrūko bendruomenės ir šeimos ryšiai, buvo skatinama vartoti alkoholį.

Be istorinio konteksto dar prisideda ir asmeninės nuostatos, kurios apsunkina pastangas išeiti iš krizinės gyvenimo situacijos. Specialistai atliko tyrimą, kuriame apklausė mėginusius nusižudyti žmones. Išryškėjo, kad dalis apklaustųjų buvo įsitikinę, jog patys turėtų įveikti savo sunkumus nesikreipdami pagalbos į kitus. Kita ypatybė, būdinga bandžiusiems nusižudyti buvo nepasitikėjimas aplinkiniais. Tyrimo dalyviai nepasitikėjo aplinkiniais, manydami, kad aplinkiniai negali ar nėra linkę padėti, o galbūt nenori susidurti su kenčiančiojo rūpesčiais. Dar vienas svarbus aspektas – neigiama socialinė žymė. Įvairios su savižudybe susijusios neigiamos nuostatos turi įtakos dalyvių išgyvenimų slėpimui, skatina gėdos, kaltės išgyvenimus.

Be aptartų įžvalgų tenka dar paminėti bandančių nusižudyti sudėtingas gyvenimo aplinkybes, patirtas netektis, traumas, vidinį sužeistumą. Įvertinus visus gyvenimo aspektus, verčiančius pasirinkti savižudybę, galėtume sakyti, kad žmogus apsisprendžia atimti sau gyvybę paveiktas daugelio sudėtingų aplinkybių.

Galėtume kalbėti apie sprendimo būdus, situacijos pokyčius, tačiau tai jau kita plati tema. Ši problema yra labai gili ir sudėtinga. Ji neapsiriboja vieno žmogaus atsakomybe: vien nusižudžiusiojo atsakomybe, ar artimojo, kuris neteko mylimo žmogaus, kalte. Voratinkliui išnarplioti reikia kantraus ir ilgo darbo. Norisi tik palinkėti, kad vis drąsiau kreiptumėmės pagalbos, vis dažniau ištiestume ranką tam, kuris pateko į sudėtingą gyvenimo tarpeklį. Juk esame tam, kad globotume vieni kitus. O priimti pagalbą – tiesiog būtina pareiga, jei save laikome dalele tos grandinės, kuri vadinama žmonių bendruomene…

Autorė asociacijos „Artimiems“ narė Jurgita Vaitkutė

Šaltiniai :

D. Gailienė „Ką jie mums padarė?“, Vilnius, 2008
„Gyvenimas po lūžio. Kultūrinių traumų psichologiniai padariniai“, sudarė D. Gailienė, Vilnius, 2015

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*