Naujausios žinios

Neblėstanti kūrybinė ugnelė

Janina PUKIENĖ

Straipsnis buvo išspausdintas gegužės 9 d. laikraščio „Širvis“ 18-ame šių metų numeryje.

Širvintų Igno Šeiniaus viešojoje bibliotekoje tautodailės gerbėjai galėjo grožėtis įdomia paroda. Pintines juostas čia eksponavo vilnietė tautodailininkė Matilda Teresė Jucienė. Ne tik eksponavo, bet ir vedė edukacinį renginį, sulaukusį nemažo susidomėjimo. Teko nugirsti, kad ponia M. T. Jucienė yra žymiausia juostų kūrėja Lietuvoje ir širvintiškiams labai pasisekė, kad galėjo grožėtis tokia paroda ir patys pasimokyti šio meno. Po parodos uždarymo susitikome su žinoma tautodailininke.

– Ponia Matilda, kokia buvo Jūsų kūrybinio kelio pradžia?

– Esu žemaitė, bet nuo 1957 metų gyvenu Vilniuje. Atvažiavau į sostinę po mokyklos baigimo, įstojau į Pedagoginį institutą (dabar – Edukologijos universitetas) studijuoti prancūzų kalbos. Beje, institute per namų ruošos fakultatyvą teko pirmąją juostą išausti. Studijų metu ištekėjau, apie išvažiavimą iš Vilniaus nebebuvo minčių. Deja, darbo pagal specialybę negavau, nelabai tos prancūzų kalbos, matyt, reikėjo. Kadangi šalia prancūzų kalbos, kaip gretutinę specialybę, įsigijau ir namų ruošos specialisto kvalifikaciją, įsidarbinau mokykloje darbų mokytoja. Taip dabartinėje Žirmūnų gimnazijoje ir pradirbau visą gyvenimą. Ne tik pensijos ten sulaukiau, bet dar ir būdama pensininke dirbau dešimt metų. Tais laikais darbų pamokos vykdavo atskirai berniukams ir mergaitėms, todėl vieniems pamokos buvo labai vyriškos, kitoms – moteriškos. Turėjau išmanyti įvairių rūšių rankdarbius. Tobulindama žinias ir įgūdžius, susidomėjau juostomis, ypač aukštaitiškomis, pintomis. Nejučia įsitraukiau į šią veiklą. Daugėjo žinių, daugėjo juostų, pasigirdo siūlymai organizuoti parodas. Daug jų per šitiek metų buvo. Ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

– Teko pakeliauti po pasaulį?

– Mano darbai tikrai pakeliavo, – šypsosi pašnekovė. – Parodos vyko Olandijoje, Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Kinijoje. Aš pati su paroda pabuvojau Japonijoje ir Kinijoje. Kinijoje tada vyko pasaulinė EKSPO paroda, ten Lietuvos dienų metu demonstravau savo sukurtas juostas ir pasakojau apie jų kūrimą. Oi, kiek ten teko pozuoti ir fotografuotis. Net pavalgyti nebuvo kada. Užsieniečių akis traukė ne tik juostos, bet ir žemaičių tautinis kostiumas, kuriuo aš pasipuošiu per renginius.

Nepaisant solidaus amžiaus, ponia Matilda darbų tempo nelėtina. Juostų pynimo meno ji moko Trečiojo amžiaus universiteto (TAU) klausytojas. Juokaudama tautodailininkė sako, kad visada primena, jog moko močiutes tam, kad jos šio meno išmokytų savo anūkes. Beje, širvintiškės TAU klausytojos dalyvavo edukaciniame renginyje, taigi ir jų anūkės, tikėkimės, bus juostų pynėjos ir audėjos.

Ponia Matilda kukliai sako niekam savo paslaugų nesiūlanti, bet, kol sveikata leidžia, kvietimų neatsisakanti. Jai rūpi, kad juostų kūrimo tradicijos išliktų, kad kultūros paveldas gyvuotų ir, norintys išmokti šio meno, turėtų metodinės medžiagos. Menininkė išleido knygą „Pintinės juostos“. Išleido savo lėšomis. Specialistai tikina, kad tai puiki metodinė medžiaga, leidžianti savarankiškai nesunkiai išmokti šio amato. Ir pati autorė patvirtina, kad žino tokių pavyzdžių. Tad įsigykite šią knygą ir tapkite juostų kūrėjais.

Matilda Teresė Jucienė – tikra informacijos apie juostas enciklopedija. Ji vardina juostų rūšis. Pasirodo, juostos yra ne tik pintinės, bet ir vytinės, rinktinės, kaišytinės. Jei pintinės yra aukštaitiškos, tai kaišytinės – dzūkiškos. O vaikams labiausiai patinka beraštės, šypsodamasi teigia tautodailininkė, jas lengviausia austi.

Lietuviškos juostos nuo seno turi dvigubą paskirtį. Tai pirmiausia buitinės paskirties daiktas, naudojamas drabužiui susirišti, apavui susijuosti. Juostomis sėjėjai pasirišdavo sėtuves, moterys – krepšelius grybaudamos ar uogaudamos. Iš stipriausių juostų siūdavo šventadieninius pakinktus.

Juostos buvo svarbios apeigose. Etninėje kultūroje tai buvo šventas, magiškas, apsaugantis nuo blogio daiktas. Jaunamartės, važiuodamos į vyrų namus, juostas užrišdavo ant pakelės medžių ir kryžių, kur, anot padavimų, gyvendavo dievai ir protėvių vėlės. Pirmą kartą apeidama vyro namus, ji aprišdavo juostomis namų apyvokos daiktus, įrankius, palikdavo juostą prie šulinio pirmą kartą semdama vandenį ir pirtyje pirmą kartą maudydamasi. Tai būdavo aukos gerosioms namų dvasioms. Kai kuriose bažnyčiose iš paaukotų juostų siūdavo kilimus, ant kurių sutuoktuvių metu stovėdavo jaunavedžiai.

M.T. Jucienė, tautodailininkė, sertifikuota juostų audėja savo knygoje pateikia ir įvairių juostų panaudojimo pavyzdžių. Tai ir originalus dovanos įpakavimas, ir staltiesėlės, ir rankinukas, ir kilimėlis, ir originalus šalikas. O jau kaklaraiščių gražumėlis! Papasakoti to neįmanoma, reikia patiems pamatyti.

Beje, ponia Matilda Širvintose ne pirmą kartą. Ji – nuolatinė tautodailės meno parodų, kurios periodiškai būna organizuojamos ir mūsų mieste, „Aukso vainikas“ dalyvė. Ironiška, kad tarptautinių parodų dalyvė „Aukso vainike“ yra ne kartą užėmusi prizines vietas, bet laureate būti neteko. Bet kūrėja nenusimena ir dėl to neketina dalyvavimo atsisakyti. Artimiausiuose planuose paroda, vyksianti liepos mėnesį, Dainų šventės metu.

Ponios Matildos vyras, šviesaus atminimo Valerijonas Jucys, buvo žinomas dailininkas, grafikas. Ar jis palaikė žmonos meninę veiklą?

– Jis buvo paniręs į savo kūrybą, nelabai jam rūpėjo mano veikla, – juokiasi pašnekovė. – Tiesa, knygą parengti padėjo, vadinasi, nebuvo visai nesvarbu.

– Užauginot du vaikus. Ar meninėje aplinkoje augę, jie paveldėjo meninę prigimtį?

– Sūnus yra kompiuterių specialistas. Dukra baigė biologijos studijas, o dabar turi žemės sklypą, kuriame augina savo, kaip floristės, darbui reikalingus augalus. Aš pati irgi turiu sodą, mėgstu ir jame padirbėti, ne tik juostas austi, – šypsosi veikli moteris.

Džiaugėsi proga pabuvoti edukacijoje ir su gera drauge susitikti širvintiškė juostų audėja Zofija Jablonskienė. Kūrybingos moterys susipažino Nacionalinės kultūros centre vykusiame seminare ir susibičiuliavo. Nors ponia Zofija audžia rinktines, labiausiai paplitusias, juostas, bet moka ir pintines austi, todėl jos visada turi apie ką pasikalbėti. „Susitikti dažnai nepavyksta, bet telefonu pabendraujam nuolat,“ – tikina moterys. Šį kartą į edukacinį užsiėmimą Zofija Jablonskienė atsivedė keletą mergaičių, dalyvaujančių Širvintų vaikų dienos centre veikiančio ir Zofijos vadovaujamo juostų audėjų būrelio veikloje.

Širvintiškiams Zofija Jablonskienė gerai pažįstama. Daugybę metų mokiusi pradinukus, ji kartu dirbo ir su juostų audimo būreliu mokykloje. Dabar jau ne vienerius metus ji savanoriauja Vaikų dienos centre, su jaunosiomis juostų audėjomis dalyvauja parodose, mugėse, šventėse. Austi išmokusi iš mamos, puikios audėjos, ji savo patirtį perteikia kitiems. Zofija Jablonskienė yra tautodailininkė.

Atsisveikiname su talentingomis juostų audėjomis, tautodailininkėmis Matilda ir Zofija, linkėdamos joms dar daug margų raštų ir dailių juostų, kūrybingų parodų ir pelnytų apdovanojimų.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*