Nepaprastas paprastų grybų pasaulis. III dalis
Šis grybas yra ožiakvapis nuosėdis. Sako turi ožio aromatą. Gaila, kad nežinojau, kai fotkinau, todėl nepauosčiau. Na ir dėl asociacijų galvą toliau laikiau.
Bezdalius. Turbūt paprastoji ankštenė.
Pats skaniausias visų laikų grybas – skėtinė žvynabudė.
Invalo šakočiaus fragmentas.
O čia gleivūnas ant pušies spyglio galo. Dauguma panašių gleivūnų yra labai mažiukai ir juos surasti tikrai nebūna lengva.
Kam bambonkių? Čia irgi gleivūno sporangės aplipusios samanos viršūnėlę.
Dar vienas šakotis – pilkasis žagaris. Sako valgomas.
Šerkšnas vasarą. Čia taip pat gleivūnas. Greičiausiai šakotasis gleivukas.
O šis plaukuotas dubenėlis – pusrutulinė humarija.
Ne visos musmirės yra musmirės. Šita turėtų vadintis musnemirė. Tai rausvoji musmirė ir ji yra valgoma. Bet šiaip gal rinkti nevertėtų, nes supainiosit su kokia nors margąja musmire ir bus kirdyk. Įdomus jos angliškas pavadinimas – Blusher – moterys žinos, apie ką aš čia.
Pasakų miške. Šiaip lepšė (tikiuos, kad čia lepšė) man daugiausia sentimentų keliantis grybas. Jau ankstyvoje vaikystėje savo kaime žinojau kiekvieną beržą, apie kurį auga lepšiukai, augindavaus mažiukus ir nešdavau glėbiais suaugusius savo babai, kuri kepdavo grybienę dainuodama: „oi jūs grybai grybai – jūs patieka mano, kas jūsų nevalgo – nieko neišmano“.
Ikrų? Ne, čia dar vienas gleivūnas – rusvoji tubifera.
Manų košės? Ne, čia irgi gleivūnas. Ir čia puikiai matosi jo kelias iki mėlynės viršūnės.
Zombiaus ranka su gumine pirštine. Zombis -lipnusis tampriagrybis.
Labai dažnas, auga grupėmis ir dažniausiai nepastebimas – pirštuotasis karpininkas.
Šito pristatinėt nereikia. Šiaip jis dar ten tebeauga, jei kas norit koordinačių.
www.cepulis.lt
Liuks ir foto ir apibudinimas