Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 10 d. laikraščio „Širvis“ 19-ame šių metų numeryje.

Sakiau ne kartą ir vėl turiu kartoti: visiškai nebežinau, ko tie miestelėnai nori. Mato „bomželį“ besitrainiojantį – blogai, nes nedirba. Pamatė gražią moterį gėles sodinančią – irgi negerai, nes per daug dirba. Man atrodo, kad čia kažkoks nepripažintas menininkas norėjo dvigubą grožį užfiksuoti (graži moteris dar gražesnes gėles sodina), bet nesugalvojo kaip savo darbą laikraštyje pakomentuoti, tai ir prirašė visokių niekų. Atseit, gėlių sodinimas nėra šios gražios ponios darbas. O kas gi gali dviejų skyrių vadovei nurodyti ką ir kada dirbti? Gal jinai, nualinta dviejų darbų, išėjo gėlyčių pasodinti terapiniais tikslais, norėdama nervus nuraminti? O jau kažkoks paparacis tuoj nusprendė sensaciją sukurti. Geriau būtų padėjęs tas gėlytes pasodinti, užuot paslapčia paveikslavęs darbščią moterį, štai ką ašai jums pasakysiu.

Užsirūstino valdovė dėlei tokių nežinomo fotografo veiksmų ir įsakė sudaryti darbo grupę, idant nustatytų šį anonimą. Turbūt apdovanoti norės, manyčiau. Manęs į tąją grupę neįtraukė, pamiršo, kaip visada. Nieko tokio, aš pratęs, užsigrūdinęs jau. Bet galėjo pagalvoti, kad žmogus, kone visą gyvenimą varpinėje praleidęs ir iš aukšto į miestelį žiūrėjęs, tikrai bus toje grupėje naudingas.

Nesulaukęs kvietimo, ėmiausi iniciatyvos patsai. Užsukau į valdovės rūmus, žvilgterėjau pro vieną kitą langą. Labai gali būti, kad tasai nepagaunamas fotografas kadrus gaudė iš trečiojo aukšto salės lango. Pro šalį lėkusi mergička sakė, kad toji salė visada atrakinta būna, o ir kameros ten nepastebėjau – eik ir fotografuok į sveikatą, niekas tavęs nemato, niekam tu nerūpi. Lai darbo grupė tenai pasižvalgo, gal ir atras kokių pėdsakų (tikiuosi, kriminalistikos reikalų žinovas grupėje yra?). Sėkmės darbe, mielieji, ieškokite ir rasite.

Savo ruožtu redaktorė irgi nusiteikusi labai ryžtingai. Jinai prašė manęs perduoti tajam nežinomam menininkui, kad net kankinama neišduos jo vardo, lai jisai miega ramiai. Ašai josios vietoje pirmiausia išsiaiškinčiau, kam valdovei parūpo nuotraukų autorių rasti? Gal ji nori menininką apdovanoti ir ranką paspausti, tuomet nereikėtų tos paslapties saugoti, lai žino. O gal netgi nori darbą pasiūlyti, juk laikas pradėti naują ataskaitą rengti, gražių nuotraukų poreikis dabar nemenkas. Gal nepripažintas iki šiol menininkas valdovės dėka taps populiarus ir paklausus, jo darbus ateities kartos minės? Negi darbo grupės įkūrimas būtinai lemia kažką bloga? Gal čia viskas tik į gera? Štai žiniasklaida ir turi darbo: reikia išsiaiškinti tikruosius darbo grupės tikslus ir sumanymus bei paskelbti juos visuomenei. O kartu pagalvoti, kaip tuos nežinomus ir nepripažįstamus menininkus miestelio visuomenei pristatyti, kad darbo grupėms ateityje vargti nereikėtų.

O gal, sakau, valdovė nori tą menininką užčiaupti, kad kitų gražių moterų be reikalo nepaveiksluotų ir josios veidrodėliui rūpesčių nepridarytų? Prisakys jam tik josios veidą skaidrųjį žiniasklaidai pateikti, o kitų gražuolių – į stalčių padėti ir niekam nerodyti. Visko gali būti.

Smagu, mielieji, kad miestelyje gyvenimas verda, kad net viena nuotrauka gali šitiek bangų sukelti ir tiek garbių ponių ir ponų ne tik kalboms, bet ir veiksmams paskatinti. Tai tik įrodo meno galybę, ar ne? Šiandien nežinomas anonimas rytoj gali atsibusti geidžiamu fotografu, turinčiu valdovės įgaliojimus nuo šiol paveiksluoti tik ją ir nieko daugiau. Nes, neduok Dieve, miestelėnai pradės galvoti, kad atsirado graži ponia, dirbanti daugiau už pačią valdovę. Gal dėl šito ir darbo grupė sudaryta?

Nežinomas menininke, jei trokšti tapti žinomu, pirmiausia apgalvok, ką fotografuoti tau naudingiausia, o jau tada į redakcijų duris belstis pradėk. Grožis grožiui nelygu ir ne kiekvienas grožis nusipelno įamžinimo ir paviešinimo. Jei kartais pamiršai, primenu – valdovė pas mus viena ir tik jos grožis yra tas tikrasis, vertas įamžinimo. Visa kita, kaip sakoma – tuštybių tuštybė. Ir darbo grupė tau kitaip nepasakys.

Jūsų grožiui neabejingas Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 10 d. laikraščio „Širvis“ 19-ame šių metų numeryje. Sakiau ne kartą ir vėl turiu kartoti: visiškai nebežinau, ko tie miestelėnai nori. Mato „bomželį“ besitrainiojantį – blogai,...