Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 29 d. laikraščio „Širvis“ 13-ame šių metų numeryje.

Su iš nuostabos pakeltais antakiais bei su nepasitikėjimu užduodamu klausimu Edita Gilė, viena iš įkūrėjų ir įgyvendintojų, susiduria kiekvieną kartą pradėjusi pasakoti apie „Vikingų kaimą“, įsikūrusį Družų gyvenvietėje Širvintų rajone. Unikalus patyriminis muziejus po atviru dangumi susidomėjusiųjų edukacijomis srautu nenusileidžia Kernavei bei Trakams. Kokia tikroji vikingų sėkmės paslaptis?

„Iš tiesų, jeigu mes sustotume Lietuvoje 1066 metais, vikingaujančią turtingą žmonių bendruomenę rastume Palangos žemėse. Tiesa, vikingais nei jie, nei skandinavų tautos savęs nevadino,“ – istorijos vingiais dalinosi Edita Gilė. Lietuviškais baltų vikingais vis dažniau vadinami kuršiai, baltų tauta, gyvenusi Baltijos pajūryje Lietuvos ir Latvijos teritorijoje iki XII amžiaus. Aplink Baltijos jūrą, jos krantuose gyvenusias tautas siejo ne tik prekybiniai ryšiai, vykdomi mainai, bet ir nuolatiniai puolimai ir plėšimai.

„Viduramžiais Danijoje žmonės melsdamiesi pridėdavo – Dieve, saugok mus nuo maro ir kuršių“, tad tas tikras baltų karingumas sklido po kaimyninius kraštus.“ Ir ne veltui Danijos vikingai bijojo kaimynų, nes ir rašytiniuose šaltiniuose kuršiai apibūdinami kaip itin turtingi bei karingi. Jie buvo puikūs prekybininkai, užsigrūdinę bei jūrų mūšių strategijas išmanantys kariai. Kuršiai iš kitų baltiškų tautų išsiskyrė papuošalų gausa ir brangumu, o ir kiekviena tais laikais dėvima segė, apyrankė, dirželis turėjo savo paskirtį. Baltiškieji vikingai, kaip ir šiauriečiai, apsukriai vertėsi pirkliaudami gintaru, o X–XII amžiuje buvo viena turtingiausių baltų tautų. „Mūsų pasirinktas ankstyvasis viduramžių laikotarpis, dar vadinamas vikingų laikais, turi mažai išlikusių rašytinių šaltinių. Tačiau yra atkasama nemažai radinių: papuošalų, daiktų, ginklų, kurie gali pasakoti atskiras įdomias protėvių gyvenimo istorijas“, – idėja dalijosi Edita.

Naudojamas edukacijų patyriminis metodas, kai būtent daiktai pasakoja tikrąją istoriją, buitį, papročius, galimybes bei, anot „Vikingų kaimo“ įkūrėjų, suteikia neišdildomus įspūdžius vaikams. Per daiktus ir galimybę juos pritaikyti pagal paskirtį galima aiškiau suvokti istoriją, pačiam išgyventi protėvių gyvensenos ypatumus, ko nepatirsi skaitydamas vadovėlį. Šiandien vaikams nuostabą kelia ne tik naminiai gyvuliai, o ir maisto gaminimas ant laužo, senovinė apranga ar namai be langų.

Kaip gimsta sėkmė?

Edita tiki, kad kiekvienas žmogus turi atrasti savo sėkmės receptą, o pradžia dažnai būna kupina nežinios ir nerimo. „Vikingų kaimo“ istorija prasidėjo prieš šešerius metus, kai „Vikingų kaimo“ įkūrėjai Edita Gilė, Mindaugas Korsakas ir Judita Korsakienė atrado idealią vietą Širvintų rajone esančiame Družų kaime, gražiame Širvintos upės slėnyje.

„Iš tikrųjų, tuomet mes norėjome gamtos, gražios erdvės prie upės, o šią vietą matėme kaip galimybę – kažką statyti, kurti ir atrasti. Neįsivaizdavome, kur tas pasirinktas kelias nuves per penkerius metus, kur ir ką reikėtų statyti, o vėliau, atrodo, kad vikingų sodyba su ūkiu ir tvenkiniu pati sau atrado vietą būtent ten, kur stovi dabar, o ne kitur“, – šypsosi Edita. Pačių iniciatorių rankomis sukurtas istorijos lopinėlis ant Širvintos kranto turėjo savo sektinų pavyzdžių. Vikingų kaimo etalonas, kurio pėdomis norėjo eiti ir vystyti patyriminio muziejaus idėją, glūdi tolimojoje Norvegijoje už poliarinio rato. Lofoteno salose įsikūręs Lofotr Vikingų muziejus šiuo metu yra Museum Nord, 21 istorinio Norvegijos muziejaus grandinės, dalis. Pagrindiniame muziejaus pastate, atkuriamas vikingų gyvenimas – puotos, šventės, amatų gamyba taip, kaip tai buvo daroma prieš 1 000 metų. Prieš įkuriant muziejų, Borgo vietovėje archeologai rado pagrindinio vikingų vado namo liekanas, galimai siekiančias 500 mūsų eros metus. Pagal radinius, prieš 20 metų buvo atkurtas ilgiausias vikingų namas, kuriame įrengtas muziejus. „Lofotr“ muziejus yra pripažintas vienu geriausių Europoje.

Būti geriausiais savo srityje

Nors ir nedidelis atviras muziejus Trakų bei Kernavės kaimynystėje, Vikingų kaimas nenusileidžia didiesiems Lietuvos istorijos muziejams edukacijų skaičiumi – apie 450 edukacijų per metus suburia vaikus ir suaugusius patirti tikrąjį baltų vikingų gyvenimo būdą. Edita yra įsitikinusi, kad ekspertiškumas, širdžiai artimoje, srityje yra vienas iš kertinių akmenų statant sėkmingą projektą. „Tai, ką tu darai, ką kuri, turi nuolat stengtis būti savo srityje stipriausias. Turi gyventi ir degti savo veikla, – tai yra tavo vidinis variklis. Tuomet nebereikia įtikinėti žmonių, nes tavo tikėjimas savo idėja apšviečia kelią ir suranda tinkamus partnerius, bendraminčius ir bendruomenę…“

„Vikingų kaimas“ rengia patyrimines edukacijas vaikams, naudoja žaidimo metodus, tačiau randa būdų nustebinti ir tėvelius, suaugusiuosius ar užklydusius turistus. Galbūt todėl įkūrėjai nuoširdžiai šypsosi – šis muziejus skirtas visiems vaikams, amžiumi ir širdimi.

Tik daiktais galime perteikti istoriją

„Vikingų kaimo“ ekspertai išskirtinai dirba patyriminio ugdymo srityje – muziejuje bei edukacijų metu būtina viską paliesti, išmėginti, net paragauti. Kaip sako patys įkūrėjai, svarbu žmones, ypač suaugusiuosius, nustebinti, sužadinti jų smalsumą ir įtraukti į pažinimo per pojūčius veiklą, nes bandymus pūsti ragą kiekvienas atsimins, o istorijos apie jį gali greit ir pasimiršti. Vikingų kaime naudojami artefaktai yra tikslios archeologinių radinių kopijos – kalavijai, skydai, indai, drabužiai, kurių kolekcija yra nuolatos papildoma, ieškoma naujai atrastų rakandų ir galimybės juos pritaikyti. „Pavyzdžiui, tiksli vikingų kalavijo kopija. Tokias muziejuose padeda po stiklu ir tu net negali įsivaizduoti, koks jo svoris, faktūra, medžiagos ar kaip jis buvo naudojamas. O mes bandome atkurti gyvąją istoriją, net ir sumodeliuoti kovas, kad ir vaikai, ir suaugusieji iš tikrųjų galėtų pamėginti daiktus naudoti pagal jų tikrąją paskirtį“, –pasakoja Edita. Keliaudami po konferencijas, muges, stovyklas, Vikingų kaimo įkūrėjai visuomet vežasi daug daiktų, kuriuos galėtų parodyti bei leisti pabandyti susidomėjusiems – „daiktais geriausiai galime perteikti protėvių istoriją ir jų tuometinį gyvenimo būdą“. Vaikai gali lengviau mokytis per jutimus ar atsiminimus, todėl kiekvienas potyris yra svarbus – kova, amatai, net blynai, kepami ant laužo ir sklindantis jų kvapas.

Idėja yra veiksminga tiek, kiek ji įdomi

„Vikingų kaimo“ įkūrėjai, vystydami patyriminio muziejaus idėją siekė, kad ji ne tik būtų artima jiems patiems, tačiau domintų bei būtų norima vaikų. „Mes mėgstame ir siekiame kurti tikras edukacijas, iš kurių kiekvienas, vaikas ar suaugęs, išsineša ką nors naujo, netikėto, džiuginančio,“ – šypsosi Edita. Vikingų kaimas sugebėjo atrasti tai, ko trūksta vaikams kitur – interaktyvumas, judėjimas, lankstumas ir žaidimai edukacijose bei siekis nustebinti ir pradžiuginti. Norint „pagauti“ sėkmę, būtina mylėti savo veiklą, nes tik atsidavusi meilė savo veiklai gali patirti tiek iššūkių, darbų, krūvių ir patirčių. Nuolatinis iššūkių įveikimas, patirtis ir drąsa – tai sėkmės variklis, mano Edita. Tikėjimas tuo, ką darai, padeda kurti, suklupus, judėti toliau, augti ir tuo pačiu vis daugiau žmonių aplink įkvėpti ir uždegti noru pažinti savo protėvių kraštą. „Mes, „Vikingų kaimo“ įkūrėjai, tikime, kad ypač svarbu kiekvienam pažinti mūsų protėvių istoriją ir ją išgyventi, pažinti širdimi, ne tik domėtis faktais ar negyva istorija. Nes tautai, kiekvienam tautiečiui praeities įsisąmoninimas teikia tapatybę dabartyje. Kitaip, pasak daktaro J. Basanavičiaus, „istorijos nepažįstantys žmonės amžinai lieka vaikais.“ 2014 m. Juditai Korsakienei, „Vikingų kaimo“ direktorei, buvo įteikta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už įgyvendintą edukacinę programą „Senoviniai stalo žaidimai“ kaip geriausiai parengtą ir vykdytą vaikų ir jaunimo švietimo projektą.

2015-aisiais idėja patikėjo socialinio verslo akseleratorius „Reach for Change Lithuania“ – „Vikingų kaimas“ buvo viena iš finalinių idėjų. 2017 m. „Vikingų kaimas“ prisijungė prie socialinio verslo akseleratoriaus „Socifaction: socialinio verslo plėtra regionuose“, siekdamas plėsti savo veiklą, siekti daugiau ir įtraukti kiekvieną, kuriam gyvas prisilietimas prie istorijos atneša netikėtą pojūtį. Įkūrėjų vizija – penkių hektarų plote Širvintos pakrantėje įkurti sensorinį žaidimų parką, kuris taptų ne tik muziejaus dalimi, bet ir pagyvintų vandens turizmo pramogas Širvintos upe. Mūsų protėviams, baltų gentims, buvo ypač svarbi juos supanti aplinka, gamta ir jos jėgos, tai galime matyti savo tautosakoje ir vėlesnėje literatūroje, architektūroje ir tautodailėje. Sodų ir takelių labirintas apjungtų įvairias medžiagas, augalus, kvapus, garsus, vandenį, siekiant atkurti ir puoselėti jausmą ir artimą ryšį su gamta, kurį turėjo mūsų protėviai, seneliai. „Vikingų kaimas“ siekia į parką pritraukti ne tik vaikus, kur jie galėtų nevaržomai džiaugtis laisve ir gamta, tačiau ir ramybės ieškančius žmones, kurie ras atskiras užslėptas erdves asmeniniams potyriams bei meditacijai. Britų taryba, NVO Avilys ir organizacija Geri Norai LT, kartu su partneriais Programos „Leader“ žemdirbių metodikos ir ugdymo centru bei Ugdymo plėtotės centru vykdo projektą „Socifaction: socialinio verslo plėtra regionuose“. Prie projekto įgyvendinimo taip pat prisideda tarptautinių finansinių paslaugų grupė „Barclays“. Šis projektas yra Britų tarybos kultūrinių ryšių programos dalis, įgyvendinama visose trijose Baltijos šalyje. Socialinį verslumą ir inovacijas Lietuvoje kartu skatina Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas bei socialinio verslo akseleratorius „ChangeMakersON“.

Straipsnis buvo išspausdintas  kovo 29 d. laikraščio „Širvis“ 13-ame šių metų numeryje. Su iš nuostabos pakeltais antakiais bei su nepasitikėjimu užduodamu klausimu Edita Gilė, viena iš įkūrėjų ir įgyvendintojų, susiduria...