Naujausios žinios

Norime padėti ne tik sau, bet ir kitiems

Janina Pukienė

Širvintų moterų klubas „Jums“ šiemet švenčia 15-ąjį, anot Seimo narės B. Vėsaitės, paaugliškąjį, gimtadienį ir visus renginius skiria jubiliejui. Ne išimtis buvo ir rožinės šviesos įžiebimo šventė, vykusi prieš savaitę. Šiandien susitinkame su klubo pirmininke L. Dorofejevaite pasikalbėti apie klubo veiklą.

Kaip kilo mintis įkurti klubą „Jums“?

Iš neturėjimo ką veikti (nusijuokia). Kalbant rimtai, norėjosi kažkokios veiklos, išreikšti save. Gyvenimas aplink virte verda, o Širvintose toks lyg ir sąstingis. Į politiką eiti nesinorėjo. Ieškojom alternatyvos. Sumanytojos buvom trys: aš, A. Bubelevičiūtė ir šviesaus atminimo V. Šimonėlienė. Tiesiog įdėjom skelbimą į laikraštį, pakvietėm moteris susirinkti. Atėjo 10: be mūsų dar A. Blusevičienė, B. Kanapienienė, I. Miknienė, R. Narbutienė, O. Purvaneckienė, A. Kaminskienė ir šviesaus atminimo S. Kavaliauskienė. Tokios sudėties klubas 2000 m. birželio 30 d. pradėjo savo gyvavimą.

Kaip prasidėjo veikla?

Tiesiog ieškojom informacijos, kur vyksta seminarai, konferencijos, žinoma, ir tarptautinės, skirtos moterų veiklai. Važiavome, dalyvavome. Niekada nebijojau pasisakyti, pareikšti savo nuomonę, padiskutuoti. Tokiu būdu didėjo pažįstamų ratas, tapome žinomos, klubą kviesdavo į renginius, seminarus, konferencijas. Daug dirbom smurto prieš moteris prevencijos programose: rengdavome akcijas, Širvintose rodydavome dokumentinius filmus apie moterų padėtį įvairiose šalyse. Ir… atsitrenkdavome kakta  į sieną: suorganizuoji renginį, atveži festivaliuose apdovanotą aktualų filmą ir ateina keturi žiūrovai. Buvo sudaryta sutartis su Moterų informacijos centru dėl teisinės pagalbos smurtą patiriančioms moterims. Tai buvo aktualu, nes tuo metu dar nebuvo moterų krizių centro. O ir tokių centrų įsteigimas didele dalim priklausė nuo nevyriausybinių organizacijų darbo ta kryptimi. Dalyvaudavome akcijose dėl moterų ėjimo į politiką. Šioje srityje bendradarbiavom su Švedijos parlamentarėmis. Sudarėme sutartį su Darbo birža dėl paramos ilgai darbo nerandančioms moterims: mokėme jas susikurti gyvenimo aprašymą (CV), kaip dalyvauti pokalbiuose su darbdaviais ir pan. Su Suomijos moterimis kūrėme mentorystės projektą.

Nuo 2002 m. pradėjome bendradarbiauti su A. Zuokiene jos iniciuotame projekte „Nedelsk“ dėl krūtų vėžio prevencijos. Beje, mūsų klubas vienas pirmųjų prisijungė prie šios akcijos. Tais pačiais metais su amerikiečiais savanoriais tuometinėje Širvintų pirmojoje vidurinėje mokykloje(dabar L. Stuokos-Gucevičiaus gimnazija) organizavome „15-os žingsnių“ projektą: dalyvaujant moksleiviams ir jų tėvams, teatralizuotai buvo pademonstruota, kaip lengva yra pasiduoti įvairioms priklausomybėms.

Nuo 2005 m. iki 2008 m. klubo veikloje atsirado lyg ir pauzė, kurią lėmė tam tikras nusivylimas dėl mažo susidomėjimo. Žinoma, tęsėme „Nedelsk“ veiklą, vykdavome į konferencijas, bet pačios tuo laikotarpiu vykdėm tik projektą su Čiobiškio socializacijos centro vaikais. Vienos pirmųjų įstojom į Lietuvos moterų lobistinę organizaciją, kuri siekia moterų ir vyrų lygių galimybių užtikrinimo visose gyvenimo srityse, savo veikla gina visų moterų grupių teises.

2008 m. įkūrėme rytietiškų šokių saviraiškos grupę „Laumenė“. Pradėjom šokti 8-iese, dabar yra 21 šokėja. Grupė „sužydėjo“ kai šokti atėjo N. Didžiokienė. Ji su vyru Algirdu yra mūsų pagrindiniai rėmėjai.

Daugiau rėmėjų turite?

Tiksliau – smulkių aukotojų. Turime paramos gavėjo statusą, galime gauti du proc. nuo pajamų mokesčio. Visiems rėmėjams esame labai dėkingos.

Per 15 m. Savivaldybėje pasikeitė keli merai. Kaip sekėsi bendrauti?

Visko buvo. Ne veltui sakoma: mano liežuvis – mano priešas. Niekada nebijau sakyti to, ką galvoju. Taip buvau auklėjama. Dėl to vienam merui, nedetalizuosiu kuriam, buvau tapusi labai nepageidaujama. Jis net mano klubo narei, dirbusiai Savivaldybės įmonėje, uždraudė su manim bendrauti, kitaip neteksianti darbo. Ir nebendravom! Ji sunkiai gavo tą darbą, nenorėjo rizikuoti. Įsivaizduokit situaciją: organizuojame klubo renginį, bet nebendraujame. O produktyviausias bendradarbiavimas truko porą metų, kai meru tapo K. Pakalnis. Tada galėjom dalyvauti net Savivaldybės vykdomoje sveikatingumo programoje.

Kodėl tik porą metų?

Pasikeitė prioritetai, krūties vėžio prevencija į programą nebepateko, taip viskas ir baigėsi. Su dabartine valdžia apie tai dar nesikalbėjome, bet labai tikiuosi produktyvaus bendradarbiavimo, juo labiau, kad valdžioje moterys. Turi suveikti solidarumo principas. Viltingai nuteikia tai, kad ir merė ir Administracijos direktorė sutiko tapti klubo geros valios ambasadorėmis.

Kaip klube atsirado dailės saviraiškos grupė „Meilė širdyje“?

Kinų tapybos technika pirmiausia susidomėjau aš pati: 2012 m. lankiau užsiėmimus galerijoje „Bambuko sodai“. Ją įkūrė ambasadoriaus Voverio žmona E.Voverienė, kuri tuo susidomėjo gyvendama su vyru Kinijoje. Kai sukaupiau darbų pirmajai personalinei parodai, nusprendžiau, kad laikas dalintis žiniomis su kitais. Pasiūliau klubo narėms, kai kurios susidomėjo, atsivedė ir draugių. Šiuo metu mokosi 15 moterų. Surengėme dvi parodas Širvintose, vieną – Kėdainiuose. Kai kurios moterys, kaip ir aš pati, dalyvauja ir šokio ir dailės grupėse.

Koncertuojate?

Taip. Kai pradėjome mokytis, išdrįsdavome pasirodyti tik savam rate. Bet kai pasiūlė pasirodyti publikai, ilgai nedvejojome. Dažnai kviečia į pasirodymus Vilniuje, teko koncertuoti Kaune ir, žinoma, Širvintose. Muziką ir choreografiją mums paruošia profesionali šokėja L. Samuolienė, o tada jau šokį „šlifuojame“ pačios. Rytietiški šokiai ne tik kelia nuotaiką, bet ir gerina savijautą. Tarp kitko, profesionalės šokėjos mūsų grupę giria dėl nesukaustytų judesių, scenos baimės nebuvimo, plačių šypsenų. Žydim lyg laumenės, saulėtos gėlytės. Turim įvairių linksmų tradicijų: sezono atidarymai, uždarymai ir pan.

Planuojate naujos veiklos?

Žinoma. Mūsų klubo šūkis – „Padėk sau ir kitiems“. Sau jau padėjome, atėjo laikas padėti kitiems. Planuojame užsiimti labdara, pagloboti sunkiau besiverčiančias, onkologinių ligonių turinčias šeimas, pasidalinti tuo, kuo galime.

Stebiuosi Jumis, kad, dirbdama atsakingą darbą – daug metų esate  valstybinės veislininkystės inspektore Širvintų ir Molėtų rajonuose , dar randate laiko vadovauti klubui.

Neseniai keitėme klubo įstatus – iš pirmininkės tapau prezidente. Tad esu laisvesnė, daugiau dirba klubo valdyba: A. Bubelevičiūtė, E. Visackienė, I. Lukošienė, E. Lenčiauskienė, D. Dačkienė. Jos tariasi, teikia pasiūlymus. Veiklos numatyta daug: norime užmegzti glaudesnius ryšius su kaimyninių rajonų nevyriausybinėmis organizacijomis, dalintis patirtimi, pasisemti naujų idėjų. Norime susikurti klubo interneto svetainę, socialiniame tinklalapyje „Facebook“ paskyrą. Planuojame leidinuką apie klubo 15-os metų veiklą, o vėliau jį atnaujinsime kas penkerius metus. Auginsime pamainą. Tikiuosi, kad klubas gyvuos ir po mūsų.

Ką gi, belieka palinkėti kuo didžiausios Jums sėkmės!

 Klubo „Jums“ prezidentę kalbino „Širvio“ redakcijos žurnalistė Janina Pukienė

Nuotraukos paimtos iš klubo „Jums“ archyvo

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*