Naujausios žinios

Norit nenorit – geriau gyventi privalėsit

Asociatyvinė nuotrauka

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 29 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje.

Niekaip toji mūsų valdžia nenurimsta, dieną naktį galvoja, kaip mūsų gyvenimą pagerinti ir patobulinti. Naujausias premjero „išradimas“ – prekybos centrų darbo laiko apkarpymas. Parūpo pardavėjų gerovė? Ne tik jų. Pasirodo, tasai apkarpymas pagerins vos ne visos Lietuvos gyvenimą. Suklestės mažos parduotuvėlės, nes, atsitrenkę į uždarytas prekybos centro duris, sekmadienį būsim priversti keliauti į jas. Tuo pačiu didės konkurencija ir pigs prekės, todėl visų mūsų piniginės liks pilnesnės. Arba pirkinių krepšiai bus pilnesni, o tai irgi tik į naudą. O jau prekybos centrų darbuotojai tai iš laimės džiaugsmu netvers ir valdžiai padėkas siųs visais įmanomais ryšio kanalais. Triskart valio išradingajam premjerui ir jo protingajai komandai bei kitiems bendraminčiams.

Užliūliavo rožinės svajos? Manęs tai nė truputėlio. Nes išgirdau, kad pardavėjos vietoj džiaugsmo pajuto baimę dėl to, jog jų gretas naujovė gerokai praretins. Kaip sakoma, ir kvailam aišku, kad mažiau darbo valandų – tai mažiau ir darbuotojų. Arba daugiau darbuotojų, bet mažiau algos, o tai irgi didelio džiaugsmo nekelia. Taigi, prekybos centrų darbuotojai džiaugsmu netrykšta. O kaipgi pirkėjai?

Čia jau ir aš galiu žodį tarti, nes esu ištikima prekybos centrų klientė. Žinoma, teks prisiminti, kad gali rasti užrakintas duris ir pasistengti nelikti „ant ledo“. Bet niekada negali žinoti, ko netyčia pritrūksi ir teks leistis į paieškas. O taip tikrai dažnai būna. Kažkada, pačioje privataus verslo kūrimosi pradžioje, gera draugė dirbo mažoje privačioje parduotuvėlėje. Ji buvo vienintelė darbuotoja, todėl sekmadienį turėjo išeiginę. Formaliai. Nes neretai po keletą kartų tekdavo eiti ir aptarnauti nekantraujantį pirkėją. O kaip nepagelbėsi – visi savi, pažįstami, visi lankstosi, maldauja. Ne, tai nebūtinai alaus mėgėjai, nors, aišku, pasitaikydavo ir jų. Bet jie buvo mažuma. O dauguma tai tie, kuriems pasibaigė duona ar pienas. Konservavimui pritrūko cukraus, druskos ar acto. Arba maišė alkaniems vaikams blynelius, ogi miltų saujelė belikusi, negi mažuosius alkanus paliksi, tenka eiti prašyti gailiaširdės pardavėjos paslaugos.

Dabar tokių parduotuvėlių vos viena kita belikusi ir vadinamos jos „tinginių parduotuvėmis“. Kodėl? Nes jose apsiperka tie, kuriems kažko pritrūko, o eiti iki prekybos centro tingi. Bala nematė, kad brangiau, bet kojos bus dėkingos.

Dabar, pasak valdžios atstovų, tokių parduotuvėlių laukia atgimimas, nes pirkėjų jose gerokai padaugės. Ta proga ir kainos sumažės. Va šituo tai jau netikiu. Jei pas mane daugės pirkėjų, tai aš ta proga dar kainą šiek tiek ir kilstelėsiu, juk prekybos centrai uždaryti, pasirinkimo nėra.

Pritariat valdžios atstovams, kad prekybos centrai išsigąs konkurencijos ir skubės mažinti kainas? Aš nelinkusi tuo patikėti ir bendraminčių man netrūksta.

Tai kas gi laimi iš siūlomos pertvarkos? Ogi niekas. Gal todėl jos ir nebus. Prekybininkai greitai pasiūlė nedirbti per Kalėdas ir Velykas, bet sekmadieniais užsidaryti nenori. Atrodo, ir valdžia jau linkusi trauktis ir pasidžiaugti bent tokiu kompromisu. Dėkui Dievui, sekmadieniais nebūsiu verčiama pailsėti nuo prekybos centrų lankymo ir galėsiu tęsti ekskursijas, kaip nuo seno esu įpratusi. Tai labai gerai, nes senatvėje labai jau nesinori keisti nusistovėjusių įpročių. Aš, pirkėja, irgi turiu savo teises. Jokia valdžia negali man nurodyti, kada turiu lankytis parduotuvėje, kada bažnyčioje, o kada ilsėtis tyloje ir vienatvėje. Iki susitikimo prekybos centre sekmadienį, tuoj po Mišių, mielieji pirkėjai.

Jonė LIEPONĖ

1 Comment on Norit nenorit – geriau gyventi privalėsit

  1. tai tuose prekibos centruose ir taip darbuotoju truksta, taip kad nieko ten neatleis.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*