Naujausios žinios

Nostalgija sovietams ir Rusijai

Asociatyvi nuotrauka. Šaltinis: www.alkas.lt

Jonė LIEPONĖ

Einu aš sau centrine raudonų plytų aikšte ir žiūriu – čiučelų pilna. Ir vėl, pagalvoju, metai iš metų tas pats per tą patį. Kai tik artėja Užgavėnės, tai visa aikštė baibokais apstatyta. Nesakau, kad jos negražios, ar joms pagaminti žmonės nė kiek triūso ar fantazijos neįdėjo. Viskas su tomis Morėmis, Gavėnais ir su žmonėmis, kurie juos kūrė, gerai. Bet va, kas su Kultūros centru pasidarė, kad visiškai idėjas išsėmė ir nieko naujesnio bei originalesnio net rinkiminiais metais negali sugalvoti, va čia mįslė.

Kiek mano atmintis pamena, o ir senelio pasakojimai liudija, kad kaimai turėdavo paruošę vieną Morę pamėklę, kurią dar vadindavo Kotre, Sore, Šiuore, Čiučele, Boba, Diedeliu, Pelenų Diedu, Gavėnu… Tai lyg žiemos – mirties demonas. Mat, iškamšos deginimas simbolizuoja siekį nuvyti blogį ar dvasią, kuri skleidžia destrukciją, mirtį, blogį, žmonių sąmonę drumsčiančius košmarus, marina žmogų. Mūsų rajonas jau kelerius metus iš eilės Užgavėnes pasitinka bei žiemą veja su visa aikšte Morių ir Gavėnų. Nežinau, ką tai gali simbolizuoti. Ar mes per žiemą tiek daug blogybių prikaupėm, ar blogio dvasios mums jau ant kožno kampo vaidenasi? Matyt, ir viena, ir kita, spėjimas bus teisingas. Tik nereikia taip nerimauti. Juk Morė nustumiama nuo užgrobto rato – Saulės – ir nubaudžiama. Tai nepraraskim tikėjimo, kad gėris visada nugali.

Geriau paklausykime savo senelių, kaip jie švęsdavo Užgavėnes. Man prieš pusšimtį metų pasakojo, kad anksčiau būdavo eisenos, kuriose galėjai sutikti įvairius persirengėlius ožkos, arklio, gervės, meškos ar avies pavidalais. Iš paskos jų daktarų, prekeivių, kareivių, ubagų, čigonų ir žydų kaukėmis apsirėdę persirengėliai garsiai trypdami šoko ir dainavo, pokštus įvairiausius krėtė ir paskutinę sočią dieną su triukšmu lydėjo. Ar kiekvienas jaunuolis bežino, kad storo ir sotaus Lašininio ir lieso bei išstypusio Kanapinio kova, kuri baigiasi būtent Kanapinio pergale, simbolizuoja Gavėnios pasitikimą, kai nuo Užgavėnių iki Velykų nebegalima valgyti mėsos, būtina pasninkauti ir gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės – Šv. Velykų. Šį pasakojimą nešiausi atmintyje iki šių dienų ir perduodu jį savo vaikams bei anūkams.

Užgavėnių šventė atlydėjo mus net iš pagonybės laikų ir nuolatos palengva kito, bet sovietmečiu ja buvo bandoma atsikratyti, nes per daug sąsajų su Gavėnios pradžia bei ji buvo persmelkta liaudžiai mielų tradicijų. Todėl tuo laikmečiu buvo bandoma kiek įmanoma mažiau palikt liaudiškų papročių bei tradicinių elementų ir paversti tą šventą į eilinę žiemos išvarymo šventę.

Labai jau priminė man tuos laikus tai, kas vyksta mūsų mylimame rajone. Į tradicinės šventės elementus palaipsniui įveliamas popsas, baidarės ir net Ivanas, ant pečiaus iš miško parčiuožiantis. Manau, jaunimas manęs su ta čiuožiančia krosnimi nesupras, bet, mano nuomone, elementas aiškiai pabrėžia nostalgiją, tik neaišku kam – sovietams ar Rusijai. Kodėl manęs tai nestebina? Matyt, todėl, kad ir mūsų rajono valdymo metodai primena tuos laikus, ir baimė, tvyranti aplinkoje, ir be skrupulų tiesioginėje transliacijoje patyčiomis besisvaidanti vadovė. Žinot, ir iš kolegų portalo staiga išnykę straipsniai primena man tuos laikus.

Tik kaip gera žinoti, kad gyvename laisvoje šalyje. Tikiu, kad jau niekada toji sovietinė „Morė“ pas mus nebekaraliaus. Mūsų papročiai ir tradicijos, lydėjusios mus per amžius, telydi ir toliau. O kiekvieno dvasinis nubudimas įvyks tik tada, kai nugalėsime arba bent jau bandysime kovoti su „More“ savo viduje.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*