„Nu“ ir valstybės tarnautojas
Asociatyvi nuotrauka
Jonė Lieponė
Pavadinimas aišku nieko bendro neturi su valstybės tarnyba. Labiau šiandien noriu išsikalbėti apie krištolinės laikraštyje rašomas neva piliečių nuomones. Štai po viena nuomone pasirašantis Juozas B. teigia, kad jis yra Vilniuje dirbantis valstybės tarnautojas ir dar aiškina, kad atranką šie asmenys praeina labai griežtą, egzaminus sunkiausius laiko, o sakinio teisingo lietuviškai suregzti negali. Juokas pro ašaras. O gal tiksliau, kaip ponulis Juozas parašė straipsnyje, cituoju: „Nu, juokas pro ašaras stebint tokias „kompetencijas“ turinčius kai kuriuos mūsų rajono išrinktuosius… Aš, dirbdamas valstybės tarnautoju Vilniuje, nesuprantu vieno. Kodėl į tarybą kandidatuoti gali bet kas? Bet kokio išsilavinimo, bet kokio išprusimo ir intelekto?“
Viena šio pasisakymo dalis kelia juoką, kita – ašaras. Čia ponas Juozas B. neprašovė. Tiesa, verkt noras ima stebint išrinktąją daugumą. Ypač lyg vandens į burną prisėmusius didžėjus, kasos aparatų operatorius, duobkasius, valytojus bei grožio salono darbuotojus. Vieni posėdžiuose virsta vaškinėmis figūromis su viena pakelta ranka, kiti pagal išankstinį susitarimą kokį klausimą surezga. Na klausimai ir tie jau iš anksto nuspėjami. Jokio čia cirko, kaip ponas Juozas B. teigia. Labiau panašu į ištemptą meksikietišką serialą, kurio pabaiga nuspėjama jau nuo pirmų dešimties serijų. Nebeįdomu. Bet mes, rajono gyventojai, priversti tai stebėti, nes tame „seriale“ sprendžiami daugeliui mūsų svarbūs klausimai.
Tiek tos jų. Grįžkime prie „valstybės tarnautojo Juozo B.“ Dabar aišku, kodėl žmonės vis skundžiasi, kad valdininkai jų negirdi. Na kaip gi jie gali mus girdėti, jei taip įsitempę gyvena. Stebi posėdžius ir jiems „nervai nelaiko“. Kaip ponulis Juozas B. teigia: „Nu, čia tik pas mus, Lietuvoj, taip gali būti.“ Ir tai rašant jam rankos „niežtėjo iš noro pridėti daug necenzūrinių žodžių ir keiksmažodžių.“ Na štai jums ir paaiškinimas, kodėl gyventojų prašymai ar kreipimaisi išspręsti problemą būna taip ilgai nagrinėjami arba apskritai nenagrinėjami. Nemoka jie be keiksmažodžių jums atrašyti, kad jūsų problemos jiems nė motais ir eikite jūs su savo problemomis šieno ravėti.
Labai keista, kad visa žinantis kone visų mažumos tarybos narių pirmuosius darbus bei išsilavinimus išvardinęs ponulis Juozas užsimiršo ir, pats nesuprasdamas, įžeidinėja daugybę jo garbinamų daugumos tarybos narių ir pačią pačiausią tarybos posėdžio pirmininkę. O jos pirmoji specialybė toli gražu nebuvo politologija, ekonomika ar sociologija. Ar galite įsivaizduoti, kad ji buvo eilinė kirpėja?
Perskaičiau ir antrą nuomonę, jau pasirašytą moters, ponios Rasos J. Tik jos stilius labiau jau man primena ŽP. Perskaičiusi pagalvojau, kiek daug dėmesio skiriama vienai personai, beje, labai panašiai išvaizda į pačią skaidriausiąją. Toks jausmas, kad mūsų motinėlė pajuto konkurenciją ir visokiais įmanomais būdais bando įrodyti savo pranašumą. Kelis kartus pavartoti žodžiai „tiesioginis eteris“ straipsnyje kelią įtarimų, ar ponia Rasa J. neplagijuoja mūsų krištolinės ponios, kuri kone kiekviename posėdyje vartoja šią frazę, norėdama sumenkinti aktyvesnius tarybos mažumos narius.
Įdomu ir tai, kad ponia Rasa apibūdina kitų tarybos posėdyje dalyvavusių asmenų emocijas. Aš, stebėdama Tarybos posėdžius vaizdo įraše, niekaip nesugebu įvertint, ar kuris opozicijos išsakytas pastebėjimas ar klausimas sukėlė kam nors nuostabą ar ne. Ir kaip žinoti, ar kuris nors iš ten esančių apie tai pats bent menkiausių žinių turi ar ne? Ji net suprato Vyto Šimonėlio jausmus. Aiškiaregė ta ponia Rasa J. Ne kitaip.
Linkiu jums visiems sėkmės, o pati einu laukti nusikalstamai užsitęsusio serialo tęsinio.
Parašykite komentarą