Naujausios žinios

Nuo arbatinių šaukštelių iki rimtų klausimų

Valda Patinskienė

Straipsnis buvo išspausdintas birželio 27 d. laikraščio „Širvis“ 25-ame šių metų numeryje.

Vieną gražią birželio dieną Širvintų globėjų draugijos nariai, Seimo narės Monikos Navickienės kvietimu, lankėsi Seimo rūmuose. Parlamentarė, pasitikėdama daugiametę globos patirtį turinčiais mūsų asociacijos nariais, norėjo sužinoti, kaip vyksta Vaiko teisių sistemos pertvarka Lietuvoje, su kokiais sunkumais susiduria globėjai.

Malonaus atsitiktinumo dėka pasisekė susitikti su Seimo nariu Antanu Matulu. Apie šio Seimo nario šaukštelių parodą jau buvo žinoma, tačiau buvo labai įdomu gyvai pamatyti tokią unikalią kolekciją. Pats šios parodos autorius, mūsų nuostabai, puikiausiai prisimena bet kurio šaukštelio istoriją, kaip jis pateko į kolekciją, iš kur gautas, pirktas ar dovanotas.

Parodoje eksponuojama kolekcija surinkta Belgijos, Prancūzijos, Vokietijos, Olandijos, Anglijos, Airijos, Lietuvos sendaikčių turguose, mugėse, parodose, lombarduose, juvelyrinėse parduotuvėse. Nemaža dalis šaukštelių pirkta internetu aukcione per eBay, juos pargabenti iš Amerikos padėjo ten gyvenantys jo draugai pasvaliečiai. Šiuo metu visą šaukštelių kolekciją sudaro 3 604  šaukšteliai iš daugiau kaip 80 pasaulio šalių. Ši kolekcija pretenduoja į du Lietuvos rekordus – didžiausio suvenyrinių šaukštelių rinkinio ir didžiausio sidabrinių šaukštelių kolekcijos. Gineso rekordų knyga šiuo metu fiksuoja 5 000 vnt. šaukštelių kolekciją, kuri yra didžiausia pasaulyje.

„Suvenyriniais šaukšteliais susidomėjau prieš septynerius metus, lankydamasis Panevėžyje pas gerą savo bičiulį, šviesuolį Alfonsą Žobaką. Pradžioje suintrigavo tai, kad tokiame mažame daiktelyje, kaip desertinis šaukštelis, gali sutilpti tiek daug informacijos – dekoro detalės dažnai atspindi ne tik šaukštelį kūrusio meistro išmonę, išradingumą, bet ir šalies, kurioje jis pagamintas istoriją. Anglijos, Amerikos, Belgijos, Prancūzijos ir daugelio kitų šalių šaukšteliuose dažnai galima aptikti įvairių tautų simboliką: herbus, pilių, malūnų ar kitokios architektūros piešinius. Suvenyriniai šaukšteliai yra puošiami istorinių asmenybių atvaizdais. Ypač originalūs Egipte ir kitose Azijos, Afrikos šalyse pagaminti šaukšteliai. Nesunkiai galima atpažinti ir Italijos meistrų pagamintus šaukštelius, jie labai skiriasi nuo tų, kurie atkeliauja iš Norvegijos ar Amerikos.

Šiuo metu kolekcijoje yra 987 sidabriniai ir 2 617 pasidabruoti, paauksuoti, variniai, alaviniai ir kitų metalo lydinių šaukšteliai. Kolekcijoje yra originalių iš dramblio kaulo, medžio, ketaus, porceliano, gintaro,“ – apie savo kolekciją paskojo A. Matulas. Sužinojome, kaip galima atskirti sidabrinį šaukštelį nuo tik į jį panašaus. Seimo narys A. Matulas pasiryžęs rinkti šaukštelių kolekciją iki pasieks Gineso rekordą.

„Šaukštelių vertė priklauso nuo daugelio dalykų, tačiau tai suprasti nėra paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nustatyti šaukštelio vertę gan sudėtingas ir nemažai žinių reikalaujantis darbas. Žmogus, neišmanantis sidabrinių šaukštelių ženklinimo subtilybių, kokiame nors sendaikčių turguje lengvai gali nusipirkti tik pasidabruotą šaukštelį, nes tikro sidabro gaminių ženklinimas labai skirtingas ir įvarus, – aiškino kolekcionierius. – Kolekcionavimas įtraukia, dažnas tai vadina liga, virusu ar panašiai. Man tai yra prasmingas ir įdomus užsiėmimas, verčiantis domėtis, gilinti žinias, tobulėti, surasti naujų bendraminčių. Atradęs šį pomėgį, atrandu ir daug naujos patirties, o taip pat ir naujų bendraminčių. Džiaugiuosi, kad mano suvenyrinių šaukštelių kolekcija žmonės domisi, o draugai, grįždami iš kelionių, visuomet žino, ką man parvežti dovanų.“

Dabar, besilankant bet kurioje šalyje ar ir Lietuvos sendaikčių turguose dairysimės senovinių šaukštelių – reikia padėti kuo greičiau pasiekti šį rekordą. Atsisveikinome, tikėdami, kad šis tikslas bus būtinai pasiektas netolimoje ateityje.

Vos tik baigėme apžiūrėti parodą, o mūsų jau laukė Seimo narės Monikos Navickienės padėjėja Giedrė. Malonioje aplinkoje, prie kavos puodelio, globėjų draugijos nariai išdėstė Seimo narei Monikai savo rūpesčius, pasvarstymus, įžvalgas. Pastaruoju metu nerimą kelianti įtampa tvyro tarp Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos ir vaikų globėjų. Galima sakyti, kad nėra bendradarbiavimo, geranoriškumo su globėjais. Susidaro įspūdis, kad į kai kuriuos jų žiūrima kaip į kenkėjus. Nesinori tikėti, kad globojami vaikai tampa keršto įrankiu tarp suaugusių žmonių.

„Pati esu kalbėjusi su skyriaus vedėja siūlydama jai ir darbuotojoms bendrauti su globėjais. Juk tikslas bendras – tėvų nuskriaustų vaikų, našlaičių likimai, geresnė ateitis. Vaikams reikia jaukumo, šilumos, ramybės ir pastovumo, psichologo pagalbos. Šaltas, valdiškas ir net priešiškas požiūris į vaikus globojančias šeimas – tai šio skyriaus vedėjos bėda. Tikriausiai ne visi gali būti gerais mokytojais, darželio auklėtojais ar gerais tėvais, beje, kaip ir tokių jautrių skyrių darbuotojais. Tam reikia pašaukimo. Biurokratiškai dirbti savo darbą ir dar jaustis labai teisia galima, bet ar tokia šio skyriaus paskirtis. Dabar šiai sričiai skiriamas ypatingas dėmesys, čia abejingumo neturi būti,“ – dalinosi savo mintimis Seimo narė Monika Navickienė. Globėjai teigė tikį nuo liepos mėnesio vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka. Gal ir sunkiai, tačiau pokyčiai turėtų išeiti į gera, jau vien tai, kad vietinė valdžia negalės tiesiogiai kištis į vaiko teisių apsaugos reikalus, yra didelis pliusas. Tokie ir panašūs susitikimai su Seimo nariais, leidžia geriau pažinti gyvenimą Lietuvos provincijoje. Tikimės, kad tokie susitikimai taps tradiciniai ir reguliarūs, nes teikia abipusę naudą: Seimo narys geriau pažįstą problemas ir ieško geresnių sprendimo būdų, o žmonėms – proga išakyti problemas ir tikėtis, kad jos bus išspręstos.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*