Naujausios žinios

„Nuo vilko bėgsi, ant meškos užšoksi“

Straipsnis buvo išspausdintas  lapkričio 29 d. laikraščio „Širvis“ 46-ame šių metų numeryje

Sveikatos ministerijos naujovės jau nustojo stebinti žmones, tai garsiai kalbama, kad vaistai stebuklingai atpigs, tai čia sukyla vajus dėl receptinių ir nereceptinių vaistų. Štai dar viena naujovė – ministras išleido įsakymą, draudžiantį koduoti nuo alkoholizmo. Pasak Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos: „Kodavimas kabutėse arba torpedavimas buvo grįstas baime. Tai yra įtaiga, kur žmogui buvo bandoma įteigti, išgąsdinti, kad, pavartojus alkoholio, jis gali numirt, kadangi veikia vienas ar kitas vaistas. Kadangi baimė yra galingas dalykas ir kai kuriems žmonėms to užtekdavo, kad jie nustotų vartot alkoholinius gėrimus. Bet tai vėl gi, kai mes kalbame apie gydymo įstaigas, tai mes jokios kitos ligos taip negydom.“

Bet, sutikite, kad jokia kita liga nesukelia tokio didžiulio potraukio ja sirgti.

Pakalbinome Musninkų seniūnijoje gyvenantį priklausomybe nuo alkoholio sergantį 63 metų Gediminą. Jis teigė, kad pats sustoti gerti nemoka, vienintelė priemonė, kuria jis pasitiki ir buvo iki šiol lengvai prieinama – tai kodavimas pas gydytoją psichiatrą. Pasak jo, tą procedūrą jis atlikravo UAB „Gruodėje“. „Kai pirmą kartą po kodavimosi pavyko šešis mėnesius ištverti be alkoholio, tai vėl kodavausi antrą kartą jau metams. Ir nežinau, kodėl ministras kalba apie baimę, mane po kodo nuo alkoholio laikė ne baimė, paprasčiausiai jis man smirdėjo, nereikėjo jo man. Ką dabar darysiu, nežinau, jokių vaistų gerti nenoriu, nei pinigų tiek turiu, nei geležinio skrandžio…“ – pasakojo Gediminas.

Apie savo sėkmingą kodavimąsi pasakojo ir kitas širvintiškis Romas, tiesa, jis kodavosi ne Širvintose. Pirmą kartą užsikodavo Vilniuje prieš 14 metų ir štai sėkmingai, vis atnaujindamas kodą kas 5 metus, jis gyvena blaiviai. Paklaustas, ar galėtų dabar nebevartoti alkoholio be kodo, atsako, kad net bijo išbandyti savo jėgas, kodavimas jam suteikia stiprybės ir pasitikėjimo savimi.

Apie kodo naudą kalbėjomės ir su moterimi, pavadinkime ją Asta (redakcijai tikras vardas žinomas), kuri pripažino gėrusi daug ir kartu su vyru. Dirbo daug ir sunkiai ir uždirbtus pinigus ko ne visus pragerdavo. Nuo šio liūno abu sutuoktinius išgelbėjo sumanus darbdavys, kuris abiem sumokėjo už pirmas kodavimosi paslaugas. Ir štai jau dešimtmetį jie gyvena blaiviai. Tik šiek tiek gaili tų metų, kai augo vaikai ir matė tėvus nuolat geriančius.

Tarp kalbinamųjų sutikome ir tokių, kurie tvirtino, kad joks kodas jų nesustabdo ir kad tai apgaulė, pasak jų, suleidžia vitamino C ir baigta. Štai vyras ir žmona, pavadinkime juos Konstantinu ir Rita, bandė koduotis Širvintų poliklinikoje ne kartą, bet po dviejų savaičių kodą „nulauždavo“. Pasak jų, labai norėtų negerti, pataupyti ir pasidaryti namuose remontą, bet blaivūs be jokios pagalbos išbūna daugiausia dvi savaites. Paklausti kokius būdus gydytis nuo alkoholizmo dar išbandė, moteris atsakė, kad jokių, o vyras pripažino, kad gydėsi priklausomybių centre, bet gydymas veikė vos kelis mėnesius.

Ministerijos atstovė viename interviu teigė, kad kodavimo nauda nepagrįsta jokiais tyrimais, o va neigiami poveikiai, pasak jos, pagrįsti. Tuomet reiktų pakalbėti apie bet kokių vaistų žalą, juk niekam nepaslaptis, kad, malšindami skausmą piliulėmis, kenkiame kepenims, inkstams ar skrandžiui, bet nenustojame gydytis vaistais vien dėl galimų šalutinių poveikių.

Paprastai po kreipimosi į šeimos gydytoją yra dvi tolimesnio gydymo nuo priklausomybės galimybės – žmogus nukreipiamas į psichikos sveikatos centrą pagal gyvenamąją vietą, kur ir būdavo dažniausiai atliekamas gydymas kodavimo būdu, arba priklausomybės ligų centrą. Lietuvoje iš viso yra tik 5 priklausomybės ligų centrai, įsikūrę didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nors už gydymą nuo priklausomybės ligų pačiam žmogui mokėti reikia tik vienu atveju – jeigu jis nori gydytis anonimiškai, bet ne kiekvienas turi galimybių ten nuvykti, nes daugelis jų gyvena iš pašalpų ar atokiau nuo rajono centro ir susisiekimas ten ribotas. O dirbančiam kartą per pusmetį paaukoti dieną kodavimuisi yra daug paprasčiau, nei praeiti gydymo kursą Priklausomybės ligų centre. Taigi kodavimas tiems, kuriems jis padeda, bet kokiu atveju naudingesnis tiek piniginiu, tiek laiko taupymo atžvilgiu. Todėl, mano nuomone, visi gydymosi nuo alkoholio būdai, kurie padeda, turi teisę būti prieinami ir nedraudžiami. Juolab neatmeskime galimybės, kad sergantis priklausomybe nuo alkoholio, negaudamas prieinamo gydymo lengvai pasiekiamoje gydymo įstaigoje, jis ieškos pagalbos pas įvairius „šarlatanus“, užkalbėtojus-koduotojus.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*