Pasidalink per Facebook!

Skubu pasidžiaugti – ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Pagaliau valdžia pradėjo siųsti „Širviui“ atsakymus į pateikiamus klausimus. Ko gero čia paveikė mano ryžtas kreiptis į Strasbūrą. Tikriausiai. Nes aš, Varpininkas, atsakymo dar negavau. Bet nesijaudinu,  per Strasbūrą ilgiau korespondencija keliauja, juk tokie atstumai. Sulauksiu ir aš, jokių abejonių, gerbiamieji.

Taigi, kaip jau minėjau, valdžia tylos sieną pramušė, vieną kitą atsakymą atsiuntė. Tiesa, keistoki tie atsakymai – po vieną žodį. Ir tas ne visada į temą. Bet pradžia padaryta. Juk ir Šventajame Rašte rašoma: „Pradžioje buvo žodis“. Yra žodis, bus ir sakinys, viskam savas laikas. Žodis, sakyčiau, jau visai neblogai. Galėjo juk pradėti nuo skiemenų. Galvok paskui, kur tą skiemenį lipdyti, arba lauk, kol teiksis kitą skiemenį atsiųsti. O žodis – jau gerai.

Išliejau savo džiaugsmą bičiuliui, o tas ir sako: „Kažkas su tuo tavo „Širviu“ neaišku. Be priežasties jo, o kartu ir tavo,  laiškai į šiukšliadėžę nekeliautų. Matyt, jūsų reputacija ne kokia.“

Tai šmikis, sugalvojo, matai, ignoravimo priežastį. Reputacija, matai, ne kokia. Neramu po jo žodžių pasidarė. Dėl savęs esu ramus, mano reputacija skaidri it krištolas, jokios bjaurastys neprilips. Bet kaip „Širvio“ reputaciją išanalizuoti, kas čia svarų žodį galėtų tarti?

Ne veltui sakoma: „Yra bėda, yra roda“. Susirinko vieną gražų vakarą klebono bičiuliai preferanso palošti. Ir aš ten būnu, mat klebono gaspadinė anksti gulti eina, o ir nepritinka dorai moteriškei tarp vyrų sukiotis, tai mano pareiga kavutės atnešti, „Krupniku“ taureles papildyti (žinoma, ir savęs nepamiršti).Tą vakarą be įprastų svečių – mokytojo, daktaro ir pašto viršininko – atklydo ir naujokas, miestelio informatikas. Nusprendžiau griebti jautį už ragų. Kai kompanija skirstėsi, prisigretinau prie naujoko ir ištiesiau jam „Širvio“ laišką: „Gerbiamasis, jūs, kaip iškilus savo srities specialistas, gal galėtumėte šio laiško autoriaus reputaciją patikrinti? Būčiau labai dėkingas.“

„Jokių problemų, – atsakė informatikas, – Turiu tam įrankius, europinio standarto, metrologijos tarnyboje patikrintus ir aprobuotus. Jie visą teisybę parodys ir pasakys.“

Po keletos dienų specialistas pateikė verdiktą: „„Širvio“ reputacija tyra ir balta, kaip šiąnakt iškritęs sniegas. Jei kas sako kitaip, yra neišmanėlis ir piktavalis, galima jam spjauti į akis ir jo kalbas ignoruoti. “ (Tai ne aš taip sakau, tai mokyto informatiko žodžiai).

Štai tokia istorija. Lyg ir viskas gerai, bet mano galvoje sukasi tokios mintys, kad garsiai net baugu ištarti. Galvoju aš, kad, jei su „Širvio“ reputacija viskas gerai, tai gal savąją pasitikrinti turėtų valdžia? Gal ne toje pusėje problemos ieškome? Ak, kokios šventvagiškos mintys mano galvoje sukasi. Matyt, teks viską klebonėliui išpažinti, gal prašviesės galvelė.

Taigi, gerbiamieji, saugokit savo reputaciją, neprasidėkit su bet kuo. Ir nebūkit šykštūs, kalbėkite ne atskirais žodžiais, o rišliais sakiniais, kad visiems būtų viskas aišku. Iki greito pasimatymo

   Jūsų Varpininkas

Skubu pasidžiaugti – ledai pajudėjo, ponai prisiekusieji. Pagaliau valdžia pradėjo siųsti „Širviui“ atsakymus į pateikiamus klausimus. Ko gero čia paveikė mano ryžtas kreiptis į Strasbūrą. Tikriausiai. Nes aš, Varpininkas, atsakymo...