Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 16 d. laikraščio „Širvis“  11-ame numeryje.

Kadangi jau praėjo kažkiek laiko, nurimo aistros, su Jumis, Širvintų krašto gyventojai, noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Širvintų krašto bendruomenė turėjo galimybę išklausyti dvi ataskaitas. Viena jų – Savivaldybės (kažkodėl buvo pavadinta Savivaldybės daugumos), ir kitą – opozicijos. Opozicija nieko nevyniodama į vatą, taip ir sakė – opozicijos.

Į pirmąją, Savivaldybės daugumos, ataskaitą visi buvo raginami ateiti, į opozicijos gi – atvirkščiai. Savivaldybės vadovybė stengėsi įvairiai ją sumenkinti ir kad kuo mažiau gyventojų joje dalyvautų. Savivaldybės ataskaitos metu merė scenoje susodino Savivaldybės skyrių vadovus (tikriausiai bijodama nepatogių klausimų, į kuriuos, tikėjosi, kad negalės atsakyti) ir rajono Tarybos daugumos atstovus (tikriausiai, kad gyventojai geriau įsimintų jų veidus), bet man tai priminė gūdų sovietmetį, kai buvo labai madingi prezidiumai (aš aukštai sėdžiu, toli matau…). Merė, mostelėjusi ranka, pasakė: „Mano komanda“, ir prasidėjo savireklamos bei pasigyrimų šou. Kiek ir kokių svarbių darbų merė ir jos komanda padarė. Kad ir kaip būtų keista, bet merei labai padėjo jos „mirtini priešai“ – buvę rajono vadovai. Kuo gi jie galėjo padėti? Ogi labai paprastu dalyku, savo būvimo valdžioje neveiklumu, arba nemokėjimu parodyti rajono gyventojams nuveiktų darbų. Buvusiųjų neveiklumo fone klombose pasodintos gėlės keliose Vilniaus gatvės vietose (specialiai skirtingu laiku ir skirtingose vietose, tikriausiai, kad dažniau galima būtų pasigirti menama darbų gausa), taku palei mokyklą į parduotuvę „MAXIMA“ bei mieste vykstančiais renginiais. Tokiais darbais galėtų girtis UAB Širvintų komunalinio ūkio direktorius, bet merei, manau, kad nesolidu, labai jau nesolidu, nes mero lygio pareigūnui tai tikras mažmožis. Na, raudoni kilimai, merės regalijos, Savivaldybės reorganizacijos klausimai buvo nutylėti. Merės gynėjai, ko gero, pradės plyšauti komentaruose, kad tai dideli darbai, argi jų nematai, argi jų nereikėjo? Taip, reikia ir šaligatvius keisti, bet ne „kąsneliais“, atskirais Vilniaus gatvės ruožais, o visoje, kaip ir kitose gatvėse. Klombose (žiedinėse sankryžose) vieną kartą pasodinus žemaūgius, visžalius augalus, pastoviai jie tvarkingai atrodytų ir priežiūros mažiau. Betgi kasmet nebus galimybės pasigirti bei nusifotografuoti jų fone. Kas dėl rengiamų švenčių, taip, žmonėms reikia ir duonos, ir atgaivos sielai. Bet šios merės organizuojamos (O ar nėra Kultūros skyriaus [Kultūros centro – red. pastaba], kad merė jas rengia?) šventės jau tampa košmaru visiems Savivaldybės darbuotojams ir jos reguliavimo sričiai priklausančioms įmonėms ir vietos verslininkams.

Verslininkai yra verčiami „geranoriškai“ prisidėti prie švenčių, kitų renginių organizavimo. Bet juk jie moka pelno, Sodros, žemės, kitus mokesčius. Iš šių, kaip tik iš verslininkų surinktų mokesčių ir sudaromi Valstybės ir Savivaldybės biudžetai. Tai kas čia, jei ne „reketo“ organizavimas prisidengiant Savivaldybės vardu. Atsiras, žinoma, žmonių, kurie pasakys, kad „geranoriškas“ indėlis į mūsų grožį. Bet juk nepriklausomybės pradžioje treninguoti vaikinukai taip pat rinkdavo duokles, taip pat „geranoriškai“, už ramybę verslui, tiksliau – „stogą“. Ar nėra panašumų? Argi ne „stogas“ verslininkams yra jų „reketavimas“ netgi nesibodint tai daryti oficialiais raštais (vienas iš jų pridedamas). Juk liaudies patarlė sako, kad gerais norais kelias ir į pragarą grįstas… Ar tai teisiškai pagrįstas reikalavimas prisidengiant Savivaldybės vadovo padėtimi? Juk tai labiau panašu į pasinaudojimą tarnybine padėtimi. Verslininkai tarpusavyje pasiguodžia, kad, jeigu neprisidės prie renginių finansavimo, tai „durys į Savivaldybę“ (šiuo metu nors šiek tiek praviros) bus visai „uždarytos“. Merė pati per savo ataskaitą gyrėsi, kad prie švenčių, kitų renginių organizavimo daugiau kaip 100 tūkst. eurų prisidėjo įstaigos ir organizacijos. Taip, regis, UAB „Širvintų šiluma“ įmonės darbuotojai suoliukus sukalė, nudažė, juk gražu… Bet gerbiamieji, ar šilumos tinklų įmonės darbuotojai neturi, ką veikti atlikdami savo tiesiogines pareigas? Jeigu taip, tai kodėl neperžiūrėti pareigybių sąrašų, nesumažinti darbuotojų, juk didinant išlaidas, gyventojams didėja ir šilumos kaina. O kiek šilumos tinklams kainavo mediena, vinys, dažai, kokia pinigų suma šiam reikalui padidės įmonės išlaidos, ir ar tikrai nepakis šilumos įkainiai. Tai gal pati merė galėtų parodyti pavyzdį ir, pavyzdžiui, kelias savaites Savivaldybėje atliktų kad ir valytojos darbą, išleisdama ją eilinių atostogų… Visai kaip savo „UAB‘e“: kur noriu, ten ir siunčiu man pavaldžius darbuotojus, ko gero, taip galvoja merė. Na, niekaip neįstengsiu prieš žodį „merė“ parašyti žodį „gerbiama“, niekaip…

Nuo šitos „stogo“ ligos, manau, kad merę gali išgydyti tiktai vienintelis vaistas – viešumas. Kiekvienas rajono / miesto gyventojas, turėdamas informacijos apie merės galimai neteisėtus pavedimus, reikalavimus, siųstų dokumentus su savo komentarais apie faktus mūsų kol kas laisvai spaudai: „Širviui“ ir „Krašto naujienoms“.

Opozicijos susitikimas su gyventojais buvo kaip gryno oro gurkšnis šioje „nesėkmių saloje“ Širvintose. Nors merės „komanda“ su jai lojaliais ir labai stipriai stengėsi, kad žmonės nesusirinktų, arba jų būtų visai mažai, tačiau širvintiškių ir rajono gyventojų susirinko netgi daugiau negu į merės ataskaitą. Labai šaunu, kad tiek „Širvis“, tiek ir „Krašto naujienos“ filmavo ir pateikė internete šį susitikimą. Viešinimo (juk tai vaistai) tikslais, galima buvo viską pamatyti. Smagu buvo matyti, kaip į salę įeinančias merę ir Administracijos direktorę susirinkusieji ko ne nušvilpė… Tačiau leiskite paklausti, kokiu tikslu renginį filmavo, fotografavo Savivaldybės atstovai. Kas tai? Buvusio KGB metodai? Įgąsdinti, mes jus užfiksavome, bus Jums tai priminta. Kokiu tikslu? Kokiu tikslu dvi blondinės – merė ir Administracijos direktorė – atsisėdo antroje eilėje, tiesiai prieš pasisakančius. Atseit, aš ir jus matau, priminsiu, juk aš kerštinga, saugokitės. Laidė replikas iš vietos, ko gero, norėdamos pasisakančius „išmušti iš vėžių“. Opozicijos atstovai bendravo čia pat salėje, tarp žmonių, ne iš aukštai kaip „prezidiumas“. Galima pagirti opozicijos atstovus, kad jie, kaip ir pridera opozicijai, viešino vieną faktą po kito žiūrėdami tiesiai merei į akis. Vadinasi, yra viltis, kad Širvintos neilgai bus „nesėkmių sala“, kad pradeda busti iš letargo miego ir žmonės pradeda vertinti viską, kas darosi aplinkui, nusiėmę rožinius akinius. Kad ir Širvintose bus pradėtos gerbti šiuolaikinės demokratinės tradicijos, žmogaus teisė į nuomonę, nors ji ir ne prie širdies vadovybei, kad galų gale bus nustota reanimuoti sovietinių laikų valdymo metodus, vedančius į diktatūrą.

Labai laiku ir svarbiausia teisingai baigdamas susitikimą pasakė Tarybos narys Vytas Šimonėlis, kad tiek rajono valdžia, tiek Tarybos nariai (pozicija ar opozicija), tiek merė ar Administracijos direktorė, ar bet kuris kitas Savivaldybės tarnautojas, yra LAIKINI. Jie yra visų mūsų renkami, vadinasi, tiktai mes juos ir perrinksime. Ko gero, ko nereikėtų ateityje rinkti, manau, kad jau aišku arba bent jau aiškėja daugeliui rajono / miesto gyventojų (turiu omenyje savarankiškai, blaiviai mąstančius).

Ir pabaigoje noriu merės paklausti, kas ją mokė matematikos. Netgi ne matematikos, o paprastos aritmetikos, nes jinai visur pakėlusi galvą konstatuoja, kad ją išrinko 76 nuošimčiai gyventojų. Štai, vartau Vyriausios rinkimų komisijos 2015 m. „Balsavimo rezultatai savivaldybėse“. Širvintų rajone registruotų rinkėjų skaičius yra 15 748. Kitoje lentelėje „Paduotų balsų skaičius“ nurodoma „Živilė Pinskuvienė (Darbo partija) – 5 063. Padarome paprastą aritmetinį veiksmą. Kiek nuošimčių skaičius 5 063 sudarys nuo skaičiaus 15 748 ir ką gi mes gauname, ogi viso labo 32,15 nuošimčių rinkimų teisę turinčių Širvintų rajono gyventojų, o tai net nesudaro viso trečdalio rinkėjų. Na, suapvalinus gaunama 30 nuošimčių. Juk faktai nenuginčijami, vadinasi, ir girkitės, kad Jus išrinko trečdalis rajono rinkėjų.

Savivaldybėje dabar taip ir dirbama: paimamas faktas ir dalis jo sakoma (na, ta, kuri patogi) ją pabrėžiant, o dalis (kuri ne visai arba visai nepatogi) nutylima. Juk tai, regis, ir ne melas, o dalies nutylėjimas, bet kaip ten bebūtų, „neskaniai kvepia“. Tačiau apie šiuos ir kitus dalykus, kitą kartą.

Straipsnis buvo išspausdintas šių metų kovo 16 d. laikraščio „Širvis“  11-ame numeryje. Kadangi jau praėjo kažkiek laiko, nurimo aistros, su Jumis, Širvintų krašto gyventojai, noriu pasidalinti savo pastebėjimais. Širvintų krašto bendruomenė turėjo...