Naujausios žinios

Nuotolinis mokymasis – iššūkis mokytojams ir tėvams

Andželika BAGOČIŪNIENĖ

Asociatyvi nuotrauka. Šaltinis: www.tamo.lt

Šie metai ypatingi ne tik sveikatos sistemai. Nemenkus išbandymus išgyvena ir švietimo sistema. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešė, kad kovo 30 dieną visoje Lietuvoje ugdymas vyksta nuotoliniu būdu. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas, profesinis mokymas, aukštojo mokslo studijos per atstumą turės vykti iki tol, kol šalyje bus paskelbtas karantinas. Nuotoliniu būdu vykdyti rekomenduojama ir ikimokyklinį bei priešmokyklinį ugdymą.

Ministerijos pagrindinis darbas – užtikrinti techninės įrangos ir ryšio galimybes kiekvienam Lietuvos moksleiviui, ypač – socialinėje ir taip pat skaitmeninėje atskirtyje esantiems apie 35 tūkst. vaikų. Nuotolinio mokymo įrangos klausimus buvo pavesta kiekvieno rajono švietimo įstaigoms spręsti savarankiškai. Per gana trumpą laiką ministerija parengė atmintines mokyklų vadovams, mokytojams, mokiniams, tėveliams ir Savivaldybėms. Visą informaciją galite rasti ministerijos tinklalapyje https://www.smm.lt/web/lt/naujienos/nuotolinis.

Ministerija savo ruožtu kvietė verslo įmones, visuomenę prisidėti prie mokinių aprūpinimo nešiojamaisiais kompiuteriais, planšetėmis, interneto ryšiu.

Širvintų rajono savivaldybė paklausta, kaip ketina spręsti problemą tų vaikų, kurių šeimose nėra priemonių ar galimybių mokytis nuotoliniu būdu, praėjusią savaitę vis dar laukė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomendacijų ir nurodymų, o į klausimą, kaip ketina išspręsti problemą, kai šeimoje yra trys, keturi ar daugiau mokinių ir tik vienas kompiuteris, atsakė taip: „Jei vaikai turi prieigą, galės prisijungti jiems patogiu laiku. Daug kas priklausys ir nuo tėvų.“.

Iš atsakymų galima būtų spręsti, kad „skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas“. Tik nesuprantu, kodėl dar 2015 metų birželį verslininkai ir ūkininkai gavę laišką su tokiu tekstu: „Maloniai prašytume prisidėti piniginėmis lėšomis prie šio svarbaus Širvintų kraštui istorinio palikimo – Širvintų rajono savivaldybės mero regalijos įsigijimo“, prarado pasitikėjimą Savivaldybės „karūnuotųjų“ akyse ir kilniam tikslui –aprūpinti vaikus kompiuteriais – prisidėjimo neprašomi.

Tikiu, kad atsirastų ne vienas verslininkas, ūkininkas ar asmuo, kuris galėjęs prisidėti prie akcijų „Dovana miestui“ ar „Nupirk merei regalijas“ tikrai su malonumu, gal net ir didesniu nei prisidedant regalijoms, paaukotų vaikams, jei ne pinigų tai nenaudojamų bet dar visiškai tinkamų priemonių: kompiuterių ar planšečių, kad visi širvintiškiai turėtų vienodas galimybes mokytis. Deja, dar praėjusią savaitę pakalbinti širvintiškių daugiavaikių šeimų nariai tegalėjo atsakyti, kad niekas nieko jiems nepasiūlė ir nedavė. Gal be reikalo mokytojai bei ministerija nerimauja, kad lūš tinklai prasidėjus visuotiniam šalies nuotoliniam mokymui, juk daugelis mokinių paprasčiausiai neturės priemonės kuo prisijungti.

Nuotolinio mokymosi belaukiančiai bendruomenei kyla klausimai, į kuriuos ministerija pateikia atsakymus:

– Kaip elgtis, jei atsiras vaikų, kurie neturi galimybės mokytis nuotoliniu būdu iš namų?

– Mokykla gali laikinai suteikti mokyklos kompiuterį, planšetę ar telefoną. Taip pat su Savivaldybės ar kito steigėjo pagalba galima išsinuomoti ar nupirkti reikiamą įrangą, pasirūpinti internetiniu ryšiu.

– Kiek turi trukti pamoka?

– Sąlygos skirtingose mokyklose yra skirtingos, todėl pamokos trukmė neapibrėžiama, jos laikas orientacinis. Svarbu, kad būtų pasiekti mokytojo numatyti ugdymo tikslai. Mokykla susitaria dėl pamokos trukmės ir jų išdėstymo laike. Trukmė priklauso nuo pamokos scenarijaus, skiriamų užduočių, siekiamų tikslų. Pamoka gali būti su trumpomis pertraukėlėmis, pvz., mokytojo interaktyvus paaiškinimas, po to mokiniai atlieka pateiktas užduotis ir po jų atlikimo vėl mokytojo aiškinimas.

– Ar mokant nuotoliniu būdu galima užduoti namų darbus?

– Kiekvienoje mokykloje yra susitarimai dėl namų darbų. Mokantis nuotoliniu būdu mokykla tikriausiai juos koreguos, atsižvelgdama į naudojamas mokymosi aplinkas mokykloje ir mokinių galimybes juos paruošti. Būtina atkreipti dėmesį, kad užduotys atitiktų mokinio galias, kad nebūtų per sudėtingos ir labai svarbu mokyklai įsitikinti, ar mokinys namuose turi galimybes jas atlikti.

– Kokiais elektroniniais vadovėliais nemokamai gali naudotis mokytojai?

– Elektroninė mokymosi aplinka EMA ir skaitmeninė edukacijos laboratorija EDUKA suteikė mokytojams nemokamą prieigą prie vadovėlių. Vadovėliai laisvai prieinami iki mokslo metų pabaigos. Mokytojams tereikia registruotis ir naudotis. Leidyklos TEV skaitmeniniai ištekliai, pvz., matematika.lt, evadovėliai.lt bei evadoveliai.lt/imk, mokytojams ir mokiniams taip pat prieinami nemokamai.

– Kur rasti mokomosios vaizdo medžiagos pamokoms?

– Skaitmeninių išteklių ir vaizdo medžiagos galima rasti Nacionalinės švietimo agentūros tinklalapyje www.nsa.smm.lt/nuotolinis/skaitmeninės-priemonės.

– Ar visų dalykų reikės mokyti (fizinio ugdymo, technologijų, dailės, muzikos) nuotoliniu būdu?

– Siekiant įgyvendinti ugdymo tikslus, mokiniai turi būti mokomi visų ugdymo plane numatytų dalykų. Fizinio ugdymo vaizdo pamokos labai svarbios keičiant ugdymo veiklas, kad mokiniai nesėdėtų tik prie elektroninių įrenginių. Technologijų, dailės, muzikos pamokoms persikėlus iš klasių į namų aplinkas ir jų mokantis kitokiais būdais, nuotolinio ugdymo procesas tampa patrauklesnis, įvairesnis.

– Tarkime, 5 klasėje yra 8 mokiniai, 6 klasėje – 7 mokiniai, 7 klasėje – 9 mokiniai, 8 klasėje – 6 mokiniai. Kaip šioje situacijoje gali būti jungiamos klasės ir formuojama jungtinė klasė? Ar jungiama 5–6 kl., 7–8 kl., o gal galima jungti tik 6 ir 8 kl., o 5 ir 7 kl. palikti nejungtas?

– Mokykloje nesant jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas atskiromis klasėmis. Jei yra jungtinių klasių, ugdymas organizuojamas, kaip ir įprastai – dviem klasėms kartu. Dalis ugdymo proceso gali vykti kelioms klasėms kartu, pvz., vaizdo konferencija. Tokiu atveju nereiškia, kad formuojamos jungtinės klasės.

– Kaip gali būti nuotoliniu būdu teikiama socialinė pedagoginė pagalba?

– Labai svarbu kreipti dėmesį į socialiai pažeidžiamose šeimose augančių vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius, problemas, su kuriomis jie gali susidurti organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Socialiniai pedagogai galėtų aktyviai tarpininkauti su vaikais ar mokiniais, tėvais ir pedagogais, švietimo pagalbos specialistais, mokyklos bendruomene, socialiniais partneriais siekiant išspręsti vaikų ir mokinių ugdymosi poreikius ir problemas (pvz., mokymosi priemonių neprieinamumą), kylančias organizuojant ugdymą nuotoliniu būdu. Siūlome pagal poreikį teikti konsultacijas tėvams dėl ugdymuisi palankios aplinkos kūrimo vaikams mokantis nuotoliniu būdu, jei įmanoma – užtikrinti prevencinių veiklų vykdymą. Pagal poreikį reiktų teikti socialinę pedagoginę pagalbą ir konsultuoti elektroninio ryšio priemonėmis (video konferencijomis, telefonu, el. paštu ir kt.).

– Kaip darbą turi organizuoti mokytojo padėjėjas, kuris dirba su specialiųjų ugdymo poreikių turinčiais vaikais nuo 1 iki 8 kl.?

– Mokytojo padėjėjas savo darbą turi aptarti su mokytoju: užtikrinti kiekvieno mokinio, kuriam reikalinga padėjėjo pagalba, mokymosi/ugdymosi galimybes nuotoliniu būdu, planuoti mokiniui skiriamas užduotis, suteikti pagalbą jas atliekant. Pagalba gali būti teikiama net tik ugdant, bet ir teikiant rekomendacijas tėvams. Mokytojo padėjėjo darbui turėtų būti taikomi tie patys savivaldybės administracijos priimti sprendimai, kaip ir dėl kitų, nepedagoginių pareigybių.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*