Naujausios žinios

Nusipirkta šventė

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 15 d. laikraščio „Širvis“ 32-ame šių metų numeryje.

Vasara ne tik atostogų, kelionių ir šėlionių metas. Vasara dar ir vestuvių metas. Kam gali nepatikti vestuvės? Juk niekur kitur nepamatysi tiek gražių žmonių, puošnių apdarų, džiaugsmo ašarų. Išradingi vedėjai, puikūs muzikantai – ilgai pakanka malonių įspūdžių. Tai kodėl vis dažniau iš būsimų vestuvių svečių išgirsti ne džiūgavimus, o nusivylimo atodūsius. Kas juos sukelia? Vestuvės nuo seno yra iškilmingiausia, išlaikanti daugiausia papročių ir tradicijų šventė. Žinoma, bėgant laikui viskas keičiasi, modernėja, bet gražiausios tradicijos išlieka. Išlieka ir tradicija į šventę sukviesti visą plačią giminę ir kaimynus – kuklios vestuvės tarsi netikros. Atsimenu, kai rengėmės savosioms, būsimas uošvis tuo labai džiaugėsi. Anot jo, pas visus kaimynus jau „atbaliavota“, jei nebūtų tų vestuvių, tai tektų kokias prašmatnias vardynas organizuoti ar kažką panašaus, kad kaimynams už jų kvietimus būtų atsilyginta ne prastesne švente. Neprisimenu, kad būtume iš anksto skaičiavę, kiek vokelių gausime, kokių dovanų sulauksime. Žinoma, tais visuotinio deficito laikais kiekviena dovana tiko ir pritiko, gyvenimo pradžiai viskas praverčia. Svarbiausia buvo gera nuotaika ir linksma šventė visiems.

Žinoma, negalima apibendrinti ir teigti, kad visi šiais laikais yra savanaudžiai ir šventes ruošia su išskaičiavimu. Bet tik šią vasarą išgirstos kelios istorijos skatina daryti tokias nelinksmas išvadas.

Pakviesta į vestuves šeimos draugė labai džiaugėsi būsima švente, puošėsi ir dabinosi. Deja, artėjant iškilmėms, jos nuotaika pastebimai prigeso. Parūpo iškamantinėti pasikeitusios nuotaikos priežastis ir išgirdau tokią istoriją:

„Tiesiogiai, žinoma, niekas nieko nepasakė, bet per trečius asmenis subtiliai nuplaukė gandas, kad iš svečių tikimasi konkrečios ir gan nekuklios sumos vokelyje. Nes kainos yra „žvėriškos“, o taupyti niekur nesinori, jei jau švęsti, tai su užmoju, kad dar ilgai garsas sklistų. Taigi, norisi, kad išlaidos atsipirktų ir bent jau egzotiškai medaus mėnesio kelionei vaikams liktų. Štai tokios „subtilios“ užuominos pasklido tarp pakviestųjų. – Pasijutau tarsi verčiama nusipirkti sau šventę, – pasakojo minėtoji šeimos draugė. – Tiksliau, ne tik sau, bet ir vestuvių herojams. Iki šiol tiek jaunuosius, tiek jubiliatus ar varduvininkus sveikindavau savo nuožiūra, pagal galimybes. Niekada pati neskaičiavau ir nelaukiau naudos, nepagalvojau, kad kitiems gali atrodyti kitaip. Gal jau ne vieną esu nuvylusi per kukliu vokelio turiniu? Iki šiol maniau, kad vestuves švenčiame pagerbdami jaunuosius, linkėdami jiems sklandaus gyvenimo, džiaugdamiesi su jais. Pasirodo, dabar privalome apskaičiuoti, kiek šeimininkams kainuoja kiekvienas svečias, susimokėti už save ir dar nepamiršti dosnaus priedo šventės kaltininkams. Kam man ta nusipirkta šventė? Bet kada galiu pati su man artimais ir brangiais žmonėmis papietauti ar pavakarieniauti iškilmingoje aplinkoje, skambant gerai muzikai. Sumokėsiu, kiek bus paskaičiuota ir nereikės sukti galvos, ar nesumažinau vokelio turinio, ar nepridariau šeimininkams nuostolių? Jei nėra pinigų, tai gal geriau kuklesnę šventę organizuoti, arba jos išvis atsisakyti, bet ne reketuoti svečių.“

Klausydamasi emocingo pasakojimo, pamaniau, kad čia gal vienas toks išskirtinis atvejis. Bet vos po keleto dienų išgirdau kitokią, bet kartu ir panašią istoriją.

Būsimo jaunikio mama bėdojo, kad teks kviesti į vestuves ne tik mielus gimines ir bičiulius, bet ir ne itin pageidaujamą kažkelintos eilės tetulę, visuotinai nemėgstamą dėl bjauraus būdo ir garantuotai paskleisiančią nemalonias apkalbas. „Kam kviesti nemėgstamus žmones?“ – nusistebėjau. Pasirodo, ir čia veikia savanaudiški dėsniai. Tetulė nors ir bjauri, bet „prie pinigo“ ir pakviesta neapsikiaulins, „riebų“ vokelį įteiks. Negi dėl vokelio galima nukęsti viską: apkalbas, pretenzijas, kaprizus? Gal ir gerai, kad šią vasarą nesulaukiau kvietimų į vestuves. Jei pakliūčiau į panašias situacijas, tikrai nenorėčiau nusipirktos šventės. Geriau kukliau, bet iš visos širdies.

Jonė LIEPONĖ

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*