Pasidalink per Facebook!

Jau tos moterys… Teisybę sako, per jas vien sumaištis ir neramumai. Šit atlėkė Pranė varpinėn dar Kalėdų šventei nesibaigus. Ramiai sau sėdėjau prisimindamas klebono gaspadinės keptos žąsies skonį ir krupniko aromatą, kai ramybę sudrumstė toji moteriškė. Įlėkė visa pikta tokia, laikraščiu mosuodama.
– Būk pasveikinta, bičiule, kaip šventes leidi? – maloniai paklausiau, nors pats sau galvojau, koks nelabasis ją čia atnešė ir ar greit išneš atgal.
Bet, matyt, Pranės kalėdiniai angelai neaplankė ir ramybės jos širdin neįliejo, nes mano taikingo pokalbio ji nepalaikė, o iškart puolė šaukti:
– Jau iš tavęs, Varpininke, tikrai šito nesitikėjau. Aš tau visas visutėles parapijos naujienas sunešu, be manęs jokio straipsnelio neparašytum! O kaip man atsilygini? Tokią svarbią informaciją turiu iš kalendoriaus sužinoti, o tu man nė menkiausiu žodeliu neužsimeni apie tokius pokyčius. Net nežinau, kaip po tokio akibrokšto tave vadinti, bet tikrai ne draugu, ar bičiuliu.
– Nieko nebesuprantu, – atsakiau susirūpinęs. – Nė nenumanau, apie ką čia postringauji, ką tokio svarbaus nuo tavęs nuslėpiau?
– Taigi prieš šventes nusipirkau valdžios laikraštuką, jame buvo įdėtas kalendorius. Tvarkingas toks, visos bažnytinės šventės gražiai surašytos, nieko nepamiršiu ir nepražiopsosiu. Ir ką matau ? Ogi, pasirodo, Trys Karaliai šiemet ateina ne sausio šeštą, o trečią dieną. Tik jau nesakyk, kad, sukiodamasis aplink kleboniją, negirdėjai tokios naujienos.
– Negirdėjau, nes tai kažkoks nesusipratimas, niekas karalių atėjimo neatšaukė ir nepakeitė.
– Bet valdžios laikraštyje… – vėl pradėjo savo giesmę Pranė.
– Matai, Pranut, – nutraukiau jos tiradą, – Nei aš, nei klebonėlis čia niekuo dėti. Pati sakai, tai valdžios laikraštis, o valdžia yra valdžia, ypač mūsiškė. Matyt, Savivaldybėje pertvarkos jau baigėsi, tai nutarė optimizuoti šventes. Žinai gi, tas kalėdinių švenčių laikotarpis iki Trijų Karalių niekaip nesibaigia. Tai perkėlus į sausio trečiąją, jis sutrumpėja, taip pat anksčiau grįžta darbinga nuotaika, pagerėja darbo našumas ir t. t. Ar visą kalendorių išstudijavai? Nenustebčiau, jei būtų perkeltos ir Joninės, ir Žolinė, ir kitos šventės. Kai pagalvoji, tai ir Vasario 16-ąją, ir Kovo 11-ąją nebūtina vidury savaitės švęsti, galima perkelti į savaitgalį, kaip ir Trijų Karalių pasirodymą.
– Bet visas pasaulis taip švenčia, – išsižiojo Pranė, – Kodėl mes turėtume elgtis kitaip?
– Na, mūsų valdžia ėmėsi optimizacijos, o Šventas Tėvas dar to nesugalvojo. Bet sužinojęs apie pokyčius mūsų parapijoje, sukurs ir jis. Gal kitąmet religinis kalendorius bus optimizuotas pagal Širvintų pavyzdį. Tai bent išgarsėtume!
Pavyko Pranę nuraminti ir ji nuėjo toliau studijuoti kalendoriaus pagal rajono valdžią. O mane apniko neramios mintys, ko dar galime sulaukti iš nenurimstančios valdžios. Labai tikiuosi, kad mano varpinės optimizacija nepalies. O visa kita jau ne mano rūpestis, lai rūpinasi tie, su kuriais susijusios pertvarkos ir optimizacijos. Žinoma, morališkai aš palaikysiu, galiu ir žvakelę uždegti, ir varpais paskambinti, bet toliau – nė žingsnio, tai jau ne mano teritorija.
Mielieji, sveikinu jus Trijų Karalių šventės proga! Linkiu tvirtybės, nepasiduoti reorganizacijoms ir optimizacijoms. Nepraraskite geros nuotaikos. Rimti mokslininkai nustatė, kad šypsantis dirba tik septyniolika veido raumenų, o raukantis – net keturiasdešimt trys. Tad neeikvokite energijos, dirbkite lengvesnį darbą – šypsokitės. Visų priešų pykčiui!
Iki kitų susitikimų!

Jūsų Varpininkas

Jau tos moterys… Teisybę sako, per jas vien sumaištis ir neramumai. Šit atlėkė Pranė varpinėn dar Kalėdų šventei nesibaigus. Ramiai sau sėdėjau prisimindamas klebono gaspadinės keptos žąsies skonį ir krupniko...