Padėka
Užbertos smiltele, motule, tavo akys,
Po žemiškų vargų jau ilsisi širdis.
Tik blaškos vėjyje liepsnelės žvakių,
Bet tu, geroji mano, negirdi…
…O laikas eis… Tik žydinčiais pavasariais
Ne tau gegutė jau skaičiuos metus.
Ir jei tave prikelt galėtų ašaros,
Jomis nuplaučiau kelią į kapus…
(Polina Sarapinienė)
Paskutinį kart ištartą „Sudie“ atkartoja širdis… Išlydėjus Amžinybėn mylimą MAMĄ, Močiutę, Promočiutę, širvintiškių gerai pažįstamą Skolastiką Jasiukevičienę mes, šeimos nariai ir artimieji tariame nuoširdžiausius padėkos žodžius visiems visiems , kurie padėjo , užjautė , dalijosi mūsų rūpesčiais ir skausmu.
Vaikai, anūkai, proanūkiai
Parašykite komentarą