Pasidalink per Facebook!

Kaip, mielieji mano, laikotės po ilgų laisvadienių? Tikriausiai aplankėte visus kapelius, prisiminėte išėjusius ir pasidžiaugėte, kad jūs dar šioje žemėje vargstate. Gerai pagalvojus, anoks čia tas vargas šiais laikais, tik pinigų turėk ir viskas bus kaip sviestu patepta. Va anksčiau tekdavo ūkio darbus dirbti, sunkiai fiziškai triūsti, nugaras lenkti už kokį grašį, ne taip kaip dabar. Žinoma, vargsta mūsiškiai užsienyje, nugarytes lenkia, bet nieko, sako, dėl pinigų atsiperka, verta. Įdomu, jei Lietuvoje taip padirbėtų, ar ką mažiau gautų, bet kažkaip savi arti būtų, o dabar svetimame krašte be artimųjų. Nežinau, man būtų per daug sunku, ką reiškia be savo antrosios puselės ar be kaimynėlės Pranciškos gyventi. Misija neįmanoma.

Pasivaikščiojau ir ašai su pačiute po kapines, paminavojom iškeliavusius ir kažkaip susimąsčiau, kad jau ten mūsiškių daugiau nei čia žemėje beliko. Ten jau geresnė kompanija. Reiks tikriausiai pasiruošti tam iškeliavimui, prisakysiu pačiutei lauktuvių įdėti karstan: porą skaidriosios, porą spalvotos, užkanda gal pasirūpins dangus. Negi eisi į svečius be lauktuvių, plikas basas. Negražu. Ašai turiu ten daug pažįstamų, tad reikės neapsikiaulinti. Pačiutei irgi pravesim aiškinamąją paskaitą, lai žino, su kuo gyvena ir ko neteks. O ko jau ašai tapau toks prietaringas ar priekabus, che che che, ėgi imu, kai tik pasitaiko proga, iš mūsų valdžios viršūnėse beesančių ir geriausiai žinančių, kaip reikia elgtis, ką reikia godoti ir apie ką mąstyti.

Sužinojau, visiems tikriausiai aišku iš ko, jei ne, tai galiu trumpai paporinti. Pranciška, kad ją kur bala, užlėkė visa išsidraikiusi ir persikreipusi. Klausiu, kas ir kaip? O jinai tiktai burbtelėjo: „PALIKO“. Ir išgaravo.

Ėmiau mintyti, kas ką galėjo palikit, gal jąją vyras, matyt, bus įkyrėjusi, bet ne, kuo gi čia girsiesi pas kaimynus lakstydama. O gal paliko kokį daiktą bažnytėlėje per tas visas numirėlių šventes. Bet irgi ne, baisus čia dyvas, juk visi senstam, kas anksčiau, kas vėliau, o kas galbūt amžinai jaunas išliks (čia ašai apie save). Tik vėliau paaiškėjo kas gi nutiko, ėgi mūsų valdovė skaidriausioji tėškė savo mylimai partijai atsistatydinimo raštą. Išeinu, palieku tave…

Ir daugiau nieko nesužinojau, kodėl, kas, kaip? Matyt, reikės mano įžvalgų, ne kitaip, neapsieisite be jų, mano mielieji. Taigi mintiju ašai apie šitą skaidriausiosios valdovės poelgį, tai juk jau antras kartas, kai valdovė tėkšteli tokį atsistatydinimo pareiškimą. Ana va iš darbiečių išėjo, o dabar iš socialdarbiečių išsibraukė. Matyt, kad nelabai jai tas darbas prie širdies, matyt, kad jinai aukštesnio skrydžio paukštis, o ne kokia nors darbininkė, darbo klasės atstovė. Seniai man minty buvo jajai pasiūlyti kažką labiau tokio dangiškesnio, ne žemiškesnio. Skambėtų visai kitaip, o dabar valdovė darbietė, fui fui fui, kaip kokia Marytė kolūkietė.

Ėgi mūsų valdovė kaip gėlytė, kaip pievų žiedelis, linguojantis, svyruojantis. Va dabar vėjelis papūtė į kitą pusę nuo darbo, ir pataps jinai, kad ir kokia liberalių pažiūrų garbintoja, visai jai ir nieko, tiktų prie veido, na gal dar nieko ir socdemai, atsakingi ir sąžiningi, mylintys žmones, bet be darbo. Gal ir pro plyšį pas kokius konservantus prisitapatinti galėtų, jie kaip ir ant bangos dabar, bet, manau, kad pačiai valdovei alergija galėtų apimti, išbertų ar dar kaip subjaurotų josios veidelį, gal ne. Nors rinkimuose su tokia jėga būtų lengviau prasibrauti, nei su savo ar kokios gerovės Lietuvai partija. Žinoma, negali nepripažinti, kad nuopelnai būtų ne kažin kokie mūsų valdovės naujoje partijoje, juk jinai žalia būtų, ką tik įgriuvusi prieš rinkimus, tai sąrašiuke vieta būtų palei apačias, bet anokia čia bėda. Juk ištikimųjų minios ir gretos nemenksta o vis didėja, auga, tai iškelsim mes savo valdovę, kad ir ant šakių, bet jau tikrai palaikysim ir visi drauge perstosim pagal josios, valdovės skaidriausiosios, dvelksmo kryptį, tik tepasako.

Tik visai jau ne fasonas būtų pas kokius valstiečius persikraustyti, na kas čia per skambesys – valstietė valdovė, šimtą kartų blogiau nei darbietė. Valstietė, tai tikrų tikriausia kolūkietė, tokia, kuri ūkininkauja arba į žemės ūkį nagus sukišusi. Prie valstiečių vado jai būtų gal ir nieko prisisiūti, bet traukinukas nuvažiavo, turi jis dabar kitų reikalų.

Ech tu, vėjeli rudenini, susuki galvas ir palieki ant žieminio ledo. Ką veiks mūsų Pranciška, kur jinai sukiosis, gi buvo apdirbusi visas politines jėgas, niekur žmonių gerų nėra, tik pas socialdarbiečius, o kaip bus dabar? Et, ne pirmas kartas, kiaulės akis įsistato ir priekin per kitų galvas žengia. Oi, Pranciška, ateisi tu dar pas mane, pasikalbėsime mudu abudu ir politines naujienas apžvelgsime. Gerai, kad anksti temsta, daug ko nesimato, daug ką tamsa paslepia, daug žmonių namuose sėdi ir neina laukan.

Su tamsa, bet širdy šviečiantis, Varpininkas

Kaip, mielieji mano, laikotės po ilgų laisvadienių? Tikriausiai aplankėte visus kapelius, prisiminėte išėjusius ir pasidžiaugėte, kad jūs dar šioje žemėje vargstate. Gerai pagalvojus, anoks čia tas vargas šiais laikais, tik...