Naujausios žinios

Pamąstymai ir išmąstymai

Jūsų Varpininkas

Jei valgyti nesinorėtų, tai norėčiau visada bedarbiu būti. Dievulėliau, kaip gera! Svarbiausia, turiu laiko mąstyti. O pamąsčius, viskas kita šviesa nušvinta ir visai kitaip pradedi galvoti. Bemąstydamas supratau, kaip sunku yra mūsų valdžiai: juk reikia ne tik dirbti, bet ir mąstyti. Man šiedu dalykai drauge visiškai nesigauna: kol skambindavau varpais, mąstyti visai laiko neturėjau. Gal ir ne be reikalo mane išoptimizavo? Matyt, mano misija šiame gyvenime – mąstyti. Bet ir pavalgyti reikia, kas be ko. Užburtas ratas ir ne kitaip. Pamąstykime.

Taip, sunku valdžiai pas mus, nepaklūsta jai liaudis, nors tu ką. Ir dar pyksta, diktatūra, atseit, demokratijos nėra. Kokia dar demokratija, valdžia yra tam, kad jai paklustume. Išpaikino jus buvusieji, štai ką aš jums pasakysiu. Leido demokratijai bujoti, o kai atėjo tikra valdžia, viską iš naujo daryti reikia: bauginti, drausti, atleisti ir t. t. Žodžiu, paklusnumo mokyti. Užuot padėkoję, dar spardotės, niekingieji. Tai kaip jums gyvenimą pagerinti, jei patys visai nesistengiate? Norite valdžios pagalbos, bet nerodote jokio klusnumo: piktžodžiaujate, perkate neteisingą spaudą, į teismus lekiate. Palaida bala, o ne rajonas. Kai „teisingasis“ seniūnas jums atviru tekstu paaiškina, kuo rizikuojate taip elgdamiesi, imate piktintis, garsiai skųstis ir aimanuoti. Tai ką valdžiai belieka daryti? Imtis priemonių. Supraskite vieną kartą, avigalviai: negrįš senoji valdžia, negyvensite demokratinėje visuomenėje, baikite spyriotis ir pakluskite. Štai aš paklusau ir akys atsivėrė. Dabar galiu gerąją žinią skelbti: valdžiai paklusti būtina, jei nori ramiai gyventi. Malšinkite savo revoliucinę prigimtį, nieko gero iš to nebus.

Esant tokiai situacijai, valdžiai oi kaip nelengva. Negali valdovė net atleisti iš darbo ką panorėjusi, tuoj visos televizijos sulekia, laikraštininkai po kojomis pinasi, kvailus klausimus užduoda. Tenka griebtis konspiracijos. Štai neseniai toks, atseit, humoristas viešai pasijuokė iš valdovės. Sako, ji Užgavėnių šventei ir Valentino dienos renginiams planuoti sudarė darbo grupes, kurioms vadovauja, savaime suprantama, pati. Sudarė, na, ir kas čia keista? Pirmiausia, tam ji ir valdovė, kad ką panorėjusi sudarinėtų. Antra, nereikia visko suprasti tiesiogiai. Ir jai, nabagėlei, konspiracijos sąlygomis dirbti tenka, kai tiek nedraugų aplinkui. Tos darbo grupės visai ne dėl minėtų švenčių sudarytos buvo. Netikite? O sakykite, susimildami, kada poliklinikos vadovė išoptimizuota(oi, atšaukta) buvo? Teisingai, Užgavėnių antradienį, per patį blynų kepimo įkarštį. Gal manė, kad nepastebės į blynus įnikę? Pastebėjo, visgi, vėl šaršalą sukėlė nepatenkintieji. O kas būtų buvę, jei iš anksto būtų paskelbta, kad darbo grupė valdžios perversmui poliklinikoje buvo sudaryta? Patys matote, konspiracija buvo tiesiog būtina. Sakote, meilės diena senokai praėjo, o „meilė“ niekam nebuvo parodyta? O, kad taip būtų. O „Širvio“ gretų praretėjimas? Dar du „savanoriai“ iš minų lauko pasitraukė. Duodu galvą nukirsti, darbo grupė ir čia daug nuveikė.

Taigi, mielieji, mąstykite, kas dar sugebate sava galva naudotis ne tik kepurės nešiojimui. Nesunkinkite gyvenimo nei valdžiai, nei sau. Nes, kaip tas, „teisingasis“ seniūnas sakė: malkų nebus, kelių nevalys, pašalpas atims, dar ir socialines tarnybas vaikų gyvenimo sąlygomis pasidomėti atsiųs. Maža nepasirodys. Tą jums nuoširdžiai patariu aš, pakrūmėje atsidūręs.

 Varpininkas

P.S. Jei esate tikrai mąstantys, į mano išmąstymus nekreipsite jokio dėmesio. Iki kito karto.

Jūsų Varpininkas

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*