Naujausios žinios

Paminėtas „Baltijos kelio“ trisdešimtmetis

Tegul žydi laisvė

Renata BOREIKAITĖ

Atrodo, kad ne tiek ir daug metų prabėgo nuo 1989 metų „Baltijos kelio“. Tačiau matuojant žmogaus amžiumi, tai ženklus gyvenimo tarpsnis. Rugpjūčio 23 d. vėl visi stojome kartu, kad prisimintume, kad parodytume, kad išlaikytume tą vienybę, tą bendrystę, tą laisvės troškimą.
Širvintiškiai rinkosi prie paminklinio akmens, magistralės Vilnius–Panevėžys 45 km, šalia Rimučių viaduko. Džiugu, kad susirinko išties nemažas būrys dalyvių: visi pasipuošę, besišypsantys, tik ar iš tikrųjų suprantantys, ką tuomet 1989 m. reiškė tokia akcija. Tūlam dalyviui tai galėjo būti mados reikalas, išreklamuotas renginys, be vidinių nuostatų. Žinoma, valdžia sveikino, buvo netgi Širvintų rajono vėliava iškelta prie paminklinio akmens, ir koncerto klausėmės, net dar viena Širvintų rajono vėliava perduota motociklininkų komandai rugpjūčio 24 d. prasidėsiančiam Lietuvos pažinimo žygiui „Baltijos kelio 30“ ir net… kardeliais papuoštas akmuo, o to vidinio jausmo, kad esame visi kartu ir kaip tada esame stiprūs, nebuvo. Kažkoks kratinys visko ir nieko kartu. Patriotizmo dvasios nepasisekė iškviesti. „Tegu žydi laisvė“ ir mūsų rajone, bet kol kas, ta laisvė mūsuose tik dygsta.
Visai kitaip galima buvo pasijusti prie Viesų viaduko vykusiame Kaišiadorių, Trakų rajonų minėjime. Sąjūdiečiai ir paprasti žmonės dalinosi prisiminimais, skambėjo patriotinės liaudies dainos, degė laužas,o viso to bendras vardiklis – nevaldiškas požiūris į minėjimą.
Kartais imi ir pagalvoji: jei daroma dėl pliuso, gal geriau visai nedaryti.

Valdos Patinskienės nuotraukos.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*