Naujausios žinios

Pasaulinė psichikos sveikatos diena – spalio 10-oji. Stresas darbe – kaip jį įveikti?

RASA BAŠKIENĖ

Pasaulinė sveikatos organizacija psichikos sveikatą apibrėžia kaip emocinį ir dvasinį atsparumą, leidžiantį patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai kartu ir gebėjimas būti savimi tarp kitų, priimti sprendimus, save išreikšti būdais, kurie malonūs tiek sau pačiam, tiek aplinkiniams.

Klestėjimo (angl. flourishing) idėjos autoriai JAV yra pastebėję, kad nors tik 20 procentų suaugusiųjų atitinka idealios psichinės sveikatos kriterijus, valstybės uždavinys turėtų būti palaikyti ne vien vidutinišką daugumos būklę, bet padėti siekti idealios savijautos. Europoje klestėjimo duomenys aukščiausi yra Danijoje (41 proc. populiacijos), Šiaurės Europoje, o Rytų Europoje (Slovakijoje ir Rusijoje) jie tesiekia 10 procentų, Portugalijoje – 9 procentus (iš prof. A. Germanavičiaus pranešimo konferencijoje „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“).

Lietuvos gyventojai prastai vertina savo darbo sąlygas: 2014 m. atlikto Eurobarometro tyrimo duomenimis, per metus kas penktas (21 proc.) dirbantysis dėl savo pareigų patyrė stresą, nerimą, depresijos požymius. Remiantis ES tendencijomis, dažniau stresą darbe patiria moterys, didesnėse (250 darbuotojų ir daugiau) organizacijose dirbantys ir vyresni nei 40 m. amžiaus darbuotojai. Lietuvoje plačiai paplitusi darbe patiriama psichologinė įtampa ir stresas yra tiesiogiai veikiami darbo sąlygų – organizacijoje vyraujančių nuostatų, karjeros eigos, asmens užimamos vietos organizacijoje, santykių su kolegomis bei kitų specifinių darbo vietai būdingų veiksnių.

Kaip jaučiamės darbe?

Darbe praleidžiame didelę dalį savo produktyvaus gyvenimo laiko, tad darbovietės mikroklimatas bei priežastys, susijusios su darbo specifika, turi didžiulę reikšmę mūsų sveikatai. Rugsėjo 21 d. vykusioje konferencijoje Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ buvo pristatyti tyrimai, atskleidę, jog stresas darbe daro didelę neigiamą įtaką gerai savijautai: 36 proc. lietuvių laiko jį pagrindiniu sveikatos būklės rizikos veiksniu, kylančiu darbe, o 21 proc. jų teigia, jog per pastaruosius metus sąlygos darbe jiems sukėlė stresą. Pastebėta, kad nemalonumai darbe gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau dažniausiai stresą sukelia įmonės vidinė organizacinė struktūra ir kultūra. Su tuo susijusios neigiamos užfiksuotų psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo tendencijos: sergamumas šiomis ligomis 18–64 m. amžiaus grupėje 2011–2016 m. išaugo 22 proc.

Lietuvoje 94 proc. darbuotojų jaučia įtampą savo vadovų atžvilgiu, o 35,5 proc. ši įtampa ypač didelė. Darbuotojai pageidautų demokratiškesnių santykių, darnaus komandinio darbo, kitokios darbo kultūros. Tuo tarpu tyrimai atskleidžia, jog didelėje dalyje viešojo ir privataus sektoriaus organizacijų vyrauja neigiamas mikroklimatas. Lietuvoje 56 proc. įmonių yra tradicinės, linijinės-funkcinės struktūros. Jų vadovai priima sprendimus konsultuodamiesi su funkciniais vadovais, o nurodymai ir atskaitomybė veikia vertikaliu, linijiniu principu. Šalyje dažnesnės hierarchinės, o ne „plokščios“ organizacijos, kuriose didelės reikšmės turi priklausymas specialistų, vidurinės / funkcinės ar aukštesniosios grandies vadovų grupėms.

Būtent pozicija organizacijoje gali lemti kylančius streso veiksnius: vadovavimas sietinas su didesniu neapibrėžtumu, atsakomybe už kolegų rezultatus, didesnes galimybes įsitraukti į kolegų ambicijų priešpriešas. Tuo tarpu kuo žemesnėje organizacijos grandyje yra asmuo, tuo svarbesni tampa kiti streso šaltiniai: darbo vietos saugumo trūkumas, nesutarimai su viršininkais, nesuinteresuotumas ir mažas įsitraukimas į tiesiogiai veikiančių sprendimų priėmimą.

Darbovietės mikroklimato būklę atspindi saugumas ir veiklos apibrėžtumas, kūrybiškumas bei iniciatyva, puoselėjamos vertybės ir tradicijos, sklandus prisijungimas ir išėjimas, komunikacija bei informacijos sklaida, santykiai su vadovais, kontrolė, darbuotojų tarpusavio santykiai, atvirumas ir tolerantiškumas, neformalios grupuotės, konfliktai. Ištirta, jog daugumoje (14 iš 22) Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus darboviečių, suskirstytų pagal veiklos sritis, mikroklimatas organizaciniu lygmeniu yra vertintinas neigiamai.

27 proc. darbuotojų dirba veiklos srityse, kuriose mikroklimatas vertinamas prastai. Tai – transporto (Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 11,4 proc. visų dirbančiųjų), statybų (10 proc.), viešbučių ir restoranų (4,4 proc.), švietimo (0,4 proc.), poilsio organizavimo, kultūrinės ir sportinės veiklos (0,4 proc.) sektoriai.

Darbovietėje vyraujantis mikroklimatas stipriai veikia dirbančiųjų emocinę savijautą, psichikos sveikatos būklę, lemdamas jų nuotaikas, emocinį pasitenkinimą ar nepasitenkinimą esama situacija, tarpusavio santykius, pasitikėjimą bendradarbiais, užtikrintumo karjera ir gyvenimo gerove jausmą.

Mobingas – suaugusiųjų patyčios 

Konferencijoje buvo atkreiptas dėmesys į patyčias darbe. Palyginti su kitomis stresą darbe keliančiomis aplinkybėmis, jos turi didžiausios įtakos atsirasti nerimui ir depresijai. Darbuotojams, patiriantiems patyčių, gali pasireikšti nerimas, depresijos požymiai, potrauminio streso sindromas, nuovargis, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, agresija, nemiga, apatija. Patyčių problema aktualesnė įmonėse, turinčiose daugiau nei 50 darbuotojų, kurių, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šalyje yra daugiau nei 4,5 tūkst.

Ypač reikšmingas darbuotojų psichikos sveikatai įtakos turintis veiksnys – mobingas. Mobingas yra patyčių forma, dažniausiai kurstoma 2–4 asmenų grupės ir trunkanti ilgiau nei pavienės patyčios. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai rodo, jog mobingas yra aktualus 12 proc. Lietuvos organizacijų. Neretai linkstama darbe patiriamą psichologinį smurtą normalizuoti, paversti jį neatskiriama užimto gyvenimo dalimi. Tačiau akademinėje literatūroje nagrinėjamas šio tipo smurto valdymas organizacijose akcentuoja priešsmurtinių strategijų svarbą mažinant darbuotojų patiriamą stresą. Svarbu atpažinti psichologinį smurtą, jo netoleruoti, padėti tokio smurto aukoms, organizuojant mokymus, ugdant organizacinę kultūrą.

Kas yra mobingas? Praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje pirmasis šį reiškinį aprašė vokiečių mokslininkas K. Lorenzas. Atkreipęs dėmesį į žąsis, būriu užpuolusias į jų tarpą įsisukusią lapę, bei balandžius, gebančius užkapoti vienas kitą iki mirties, jis padarė išvadą, kad mes menkai suprantame gyvūnų elgesį ir jo motyvus, nekalbant apie mūsų pačių tarpusavio santykius, kai šalia įgimtų impulsų pasitelkiamas ir rafinuotas protas.

Mobingo sąvoką pirmasis pradėjo vartoti vokiečių profesorius H. Leymanas, norėdamas apibūdinti tokius santykius darbo vietoje, kai ne trumpiau nei pusmetį ir ne rečiau kaip kartą per savaitę puolamas vienas kolektyvo narys, turint tikslą žeminti jo orumą. Mobingui H. Leymanas priskyrė net 45 veiksmus: nepagrįstą asmens kritiką, jo darbo nuvertinimą, apkalbas, šmeižtą, patyčias, ignoravimą, darbinės informacijos slėpimą, įžeidimus, kenksmingas darbo sąlygas ir kt. Būna persekiojimų dėl lyties, rasės, pažiūrų, tačiau pastebima, kad ypač dažnai puolamas gabesnis, darbštesnis, nestandartinis ir ryškus žmogus dėl konkurencijos baimės, dėl pavydo arba paprasčiausio nuobodulio, iki gyvo kaulo įgrisusią rutiną blaškant tyčiojantis iš pasirinktos aukos. Neatmestinas ir darbdavių noras tokiu būdu atsikratyti neparankiu žmogumi, sutaupant išlaidas jo išeitinei kompensacijai.

Pastebėta, kad į mobingą dažniau įsivelia asmenys, vaikystėje patys patyrę bendraamžių patyčių. Tokią patirtį atsinešę į suaugusiųjų pasaulį, jie vėl iš naujo suka agresijos ratą, kankindami kitus žmones. 2007 m. JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad priekabiavimai paliečia beveik pusę (49 proc.) dirbančiųjų. Psichologo H. Leymano atliktas tyrimas atskleidė, kad 12 proc. Švedijos darbuotojų, pasitraukusių iš gyvenimo savo noru, nusižudė dėl nepakeliamo psichologinio spaudimo darbe.

Kaip gerinti darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą: geroji užsienio šalių patirtis

Visame pasaulyje žmonės kenčia nuo streso darbe, tad psichikos sveikatos specialistai jau prieš dvidešimt metų pradėjo skambinti pavojaus varpais, siekdami atkreipti visuomenės dėmesį į šią problemą. 1999 m. atliktas tyrimas JAV parodė, jog beveik 40 proc. darbuotojų savo darbe su stresu / psichologine įtampa susidūrė dažnai ar labai dažnai. Stresas įmonėse kyla dėl kiekvienos organizacijos kontekstui skirtingų priežasčių – pavyzdžiui, darbuotojams tenkančio didelio darbo krūvio, menko darbo vietų saugumo, darbuotojų pastangas ir iniciatyvumą slopinančios organizacinės kultūros / mikroklimato ir kt. Siekdama mažinti stresą bei jo priežastis, Amerikos psichologijos asociacija 1999 m. pradėjo organizuoti Geros psichikos sveikatos darbovietės apdovanojimus (angl. The Psychologically healthy workplace awards). Kasmetiniais apdovanojimais siekiama padėti įmonėms spręsti jų viduje kylančias psichologinės aplinkos problemas per gerosios praktikos sklaidą ir ekspertinį įgyvendinamų priemonių vertinimą.

Jungtinėje Karalystėje psichikos sveikatos sutrikimų skaičius yra aukštas – tyrimų duomenimis, 1 iš 4 visuomenės narių per metus gali susidurti su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis ar jų simptomais. Atpažįstama, jog didelę šių sutrikimų dalį tiesiogiai ir neigiamai veikia greitas gyvenimo tempas, darbe patiriamos psichologinės įtampos. Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos apsaugos agentūra (NHS) sukūrė nacionalinę streso valdymo ir kitų psichikos sveikatos problemų mažinimo programą Moodzone. Moodzone programos tikslas – praktinių patarimų, interaktyvių priemonių, garso ir vaizdo įrašų, padedančių mažinti stresą, sklaida. Dauguma Moodzone sukurtų ir platinamų internetinių psichikos sveikatos gerinimo (streso ir darbe patiriamos įtampos bei kitų psichikos sveikatos iššūkių mažinimo) priemonių yra vertinamos aukščiausiais balais – 4 arba 5.

Tarptautinio lygio korporacijos – tokios kaip JAV korporacija Procter & Gamble – siekdamos turėti sveikiausius, labiausiai įsitraukusius į organizacijos veiklą darbuotojus pasaulyje, taiko įvairias sveikatingumo programas, kuriose dėmesys kreipiamas į mitybos, sporto svarbą, informacijos apie sveikatą pasiekiamumą įmonės viduje; kuriama aplinka, kurioje skatinama sveika gyvensena ir asmeninių sveikatos rizikų mažinimas, taip pat streso valdymo ir darbo sudėtingose situacijose mokymai. Pastebėta, jog įmonėse, taikančiose sveikatingumo programas, nedarbingumas dėl fizinės ir psichinės sveikatos problemų sumažėjo trečdaliu.

Pagalba Lietuvoje

Lietuvoje taip pat skleidžiasi Geroji personalo valdymo praktika, skatinanti įmones imtis inovatyvių personalo valdymo sprendinių. Gerieji atvejai viešinami per Personalo valdymo profesionalų asociacijos organizuojamą „Personalo valdymo gerosios praktikos“ konkursą. Darbuotojų psichikos sveikatai gerinti šiuo metu Lietuvoje skirta visuomenės sveikatos biurų vykdoma veikla, individualiems asmenims teikiama psichologų ir psichiatrų pagalba, veikia nuotolinės pagalbos centrai / linijos: „Vilties linija“, „Pagalbos moterims linija“ bei Krizių įveikimo centras.

Rugsėjo 21 d. vykusioje konferencijoje „Psichikos sveikata skirtinguose gyvenimo tarpsniuose: geroji praktika ir perspektyvos Lietuvoje“ siūlyta skatinti organizacijų vadovų motyvaciją ir jų skiriamą dėmesį darbuotojų psichikos sveikatos būklei. Psichikos sveikatos puoselėjimo temą pasiūlyta įtraukti į žmogiškųjų išteklių dalykų / studijų programas, kurias studijuoja būsimi vadovai. Esamų vadovų kompetenciją organizacinės kultūros gerinimo klausimais siūloma kelti tam skirtų paskaitų rengimu per vadovų konferencijas ar kitus susitikimus.

 Taip pat svarstyta rengti „laimingiausių“ organizacijų rinkimus ar kitas panašaus pobūdžio socialines akcijas, taip siekiant informuoti ir motyvuoti įmones kurti palankesnę organizacinę kultūrą.

Per konferencijoje organizuotas diskusijas kalbėta apie darbuotojų klausimynus (skaitmenine, nuotoline forma), skirtus identifikuoti jų emocinę savijautą ir psichikos sveikatos būklę, stengiantis aptikti ir išspręsti kylančias problemas. Atkreiptas dėmesys į pagalbos trūkumą padidėjusios rizikos profesijų atstovams – policininkams, gaisrininkams. Siūlytas grupinis krizių įveikimo modelis, kuriuo, esant poreikiui, psichologinė pagalba būtų skirta keletui darbuotojų vienu metu, taip pasiekiant didesnį žmonių skaičių ir taupant išteklius. Dalyviai taip pat išskyrė teisines aplinkybes kaip psichikos sveikatos būklei gerinti įtakos turintį veiksnį: teikiama psichologinė pagalba neturėtų apriboti darbuotojo pareigų ir teisių.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*