Pasaulis sveikiems ir stipriems
Jonė Lieponė
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų spalio 5 d. laikraščio „Širvis“ 39-ame numeryje.
Po olimpinių nusivylimų šalyje vėl euforija: neįgalieji ištaisė „tikrų“ sportininkų klaidas ir parvežė svaresnių apdovanojimų iš parolimpinių žaidynių. Visi džiūgauja, rankomis ploja, per pečius plekšnoja ir visas neteisybes ištaisyti žada. Prezidentė, apdovanodama neįgaliuosius olimpiečius, su jai būdingu ryžtu patikino sieksianti, kad likimo nuskriausti sportininkai nebūtų skriaudžiami finansine prasme ir apdovanojami kaip ir olimpiečiai. Nedrįstu ginčytis su gerbiama Prezidente, nors nei olimpiadų galima lyginti, nei paties sporto. Džiaugiuosi, kad negalios ištiktieji nenuleidžia rankų, sportuoja, dalyvauja ir pasiekia gerų rezultatų. Pritariu, kad neįgaliųjų sportą reikia remti, nugalėtojus skatinti ir girti. Širvintų neįgalieji olimpiadoje nedalyvavo, bet sportuojančių ir pas mus nemažai, rengia jie ir savo šventes, rungtyniauja, važiuoja pasivaržyti su kitų rajonų kolegomis. Šaunu.
Sportas lieka sportu, o gyvenimas teka sava vaga. Apsidairykime, kaipgi širvintiškiams neįgaliesiems sekasi tvarkytis, kokios sąlygos yra viešojoje erdvėje. Į gydymo įstaigas patekti problemų nėra. Rampos vežimėliams yra, poliklinikoje veikia ir liftas. Kažkada teko girdėti piktinantis, kad su vežimėliu neįmanoma patekti per centrinį įėjimą į polikliniką, bet ,manau, gana ir šoninių įvažiavimų. Į tualetus patekti įmanoma ir su vežimėliais, čia tvarka.
Prieš keletą metų pradėjus renovuoti Kultūros centro ir Viešosios bibliotekos pastatą, neįgalieji irgi nebuvo pamiršti. Į antrame aukšte esančias bibliotekos patalpas galima pakilti keltuvu. Koncertų salėje po rekonstrukcijos įrengta vežimėlių zona – atvykite, dalyvaukite. Tik yra vienas bet… Patekti į patį kultūros namų pastatą vežimėliuose sėdintys neįgalieji jau seniai neturi galimybės. Vos pradėjus renovavimo darbus, statybininkai pirmiausia išardė rampą, kuria galima buvo užvažiuoti vežimėliu. Per tą laiką nuveikta daug ir didelių darbų, prie kurių rampos įrengimas, matyt, nebuvo numatytas. Pagaliau, vasaros pabaigoje, atsirado ir rampa. Tik pakilti ja nepavyks: ant pastato laiptų, rampos pradžioje, guli „barikada“ iš laiptams naudotų plytelių. Gal jomis bus klijuojamas pakilimas, to nežinome. Faktas tas, kad įvažiavimo į Kultūros centrą nėra. Seniai nėra ir kada bus – nežinia. Neguodžia neįgaliųjų nei salėje esanti vežimėlių zona, nei keltuvas į biblioteką, nes iki jų patekti kol kas neįmanoma.
Nepavyks patekti ir į Savivaldybės pastatą. Kažkada, ar ne dabartinės merės darbo administracijoje laikais, šalia pastato laiptų buvo įrengtas keltuvas neįgaliesiems. Geras sprendimas: pakilsi, pateksi į pastatą, o tada paslaugūs darbuotojai pakvies reikiamus asmenis iš viršutinių aukštų. Deja, neseniai teko išgirsti, kad šis keltuvas nebeveikia. Reikalų Savivaldybėje nesutvarkysi, jei neturėsi drūto pagalbininko, galinčio įnešti tavo vežimėlį savomis rankomis. Sunkiai vaikštantys džiaugiasi bent tuo, kad prie laiptų yra turėklas, lengviau užlipti. Kultūros centro laiptai be turėklų, ten užkopti sunkiau.
Neįgalieji džiaugiasi, kad rampos yra prie daugumos parduotuvių, bet visa eilė įstaigų įsileis tik sveikus žmones, neįgalieji čia nelaukiami. Tikrai ne pirmą kartą kalbama apie šias problemas ir tenka pripažinti, kad reikalai nesikeičia. Tik pasvajoti galima, kada pas mus bus kaip užsienyje, kur parduotuvėse stovi vežimėliai ir kiekvienas sunkiau judantis asmuo gali jį pasiskolinti ir apvažiuoti parduotuvę, oriai apsipirkti. Nemokamai, žinoma. Deja, pas mus nuostata kita: esi „kitoks“, sėdėk namie, mūsų pasaulis skirtas sveikiems ir stipriems.
Kaip tik prieš keletą dienų su dviem vaikais (vienas iš jų miegojo vežime) buvome naujojoje žaidimų aikštelėje prie savivaldybės. Vaikui užsinorėjus į tualetą buvo problema ne tik pats tualetas, bet ir kaip prie jo patekti su vežimu…