Naujausios žinios

Pasvaičiojimai pasivaikštant

Nomedos Drazdienės piešinys

Anądien išėjau pasivaikščioti, karšta, tvanku, nėra kur dėtis. Pagalvoju, pažiūrėsiu ašai, kaip mūsų karalystės baudžiauninkai gyvena, o kartu ir apsižiūrėti, kaip reikalai su tomis pradėtomis ir nebaigiamomis statybomis.

Einu, ėgi žiūriu, kažkas čia ne taip, pilna pieva krapų. O kur daržai, pasirodo, kad jų jau nė kvapo nebėra, vien tik krapai byloja, jog čia kažkada daržų būta. Į kitą pusę dirst, o ten medžių plantacija užveista, tokių ištįsusių, su spalvotais lapais, nemūsiški, pagalvojau. Na bet tai tik pasižiūrėk, kokios permainos ant mūsų. Nelengva tiems baudžiauninkams dabar, kai atėmė jų darželius. Tikriausiai tenka agurkų, pomidorų, o ir tų pačių bulbikių turguje pirkti. Ir labai gerai, už tokį sprendimą reikia valdovei ačiū sakyti. Gudrūs tie valdiškos žemės užgrobėjai, galvojo naudosis ir niekam ačiū. Už ačiū dabar jau tikrai niekaip neprasisuks, o už daugiau, gal, bet, kad matyt irgi ne kažkas. Teks vietinius augintojus palaikyti, vietinius prekybos tinklus pamaloninti ir taip laisviau gyventi. Užtatai priešai negalės nieko prikišti – myli valdovė skaidriausioji mūsų gamtą, ypač medžius: va užsodino, parkelį šimtmečio užveisė, bedžiūstančiomis liepomis susirūpino, ekspertus iš užjūrio pasikvietė ir net kaltininkus surado. Va jiems besarmačiams bus dabar, žinos, kaip bet kaip savo darbą atlikti. O valdovės pasodintos, (na jinai tikrai nesodino, bet tik komandą davė), liepaitės žaliuoja, žiedelius krauna ir jau pavėsį teikia karštą dieną. Pravažiuoja rytais toks dėdulė aukštas, palaisto kaip ponas Dievas iš savo kranelio, net ir toms, išdžiūvusioms gerti duoda. Gal tikisi, kad prigis, išleis naujus ūglelius. Įdomu tik, ar po kelerių metų nebus tas pats su valdovės liepaitėmis, kaip ir su tomis, kurios bedžiūva. Pagyvensim, pamatysim.

Va kaip gražiai aikštė prie valdovės rūmų išknista ir kiek dar bus knisama. O gyventojams koks džiaugsmas nupjovus medžius – kas rytą gali saulę sveikinti, jai giesmes giedoti, o kartu ir valdovę skaidriausiąją kas rytą sveikinti iš savo balkonų. O dar kai išklos visą apačią trinkelėmis, tai galės nemokamai neišėję iš namų ir degintis, ir saulės procedūromis naudotis. Na kaip rūpestingai viskas atliekama. Viskas savo varguolių labui, kad tik daugiau natūralios dienos šviesos jie gautų, kad tik medžiai mažiau jiems kliudytų. Va ąžuolėlis plačiašakis taip gražiai atkastomis šaknimis auga, panašu, kad ne dieną ir ne dvi vėdinasi savo kojeles. Tiek metų augo, o šaknų jam niekas taip ir nesusiprato atkasti, o va dabar galės pasidžiaugti gryno oro gūsiu ir kaitriomis saulutės procedūromis. Gal duos aukščiausiasis ir nudžius be laiko, laistyti jo tikrai niekas nelaisto. Ir tada valdovė mūsų skaidriausioji su trenksmu ims ieškoti tų, kurie ąžuolėliu nesirūpino, kurie drįso taip neatsakingai pasielgti. Drebės jie, o gal ir ne. Svarbiausia dabar vaizdelis įdomus ir nenuobodus, karalystės centras pulsuoja gyvenimu – vasara – medžiai ir tie nori kojas pravėdinti.

O žymioji estrada, jau atrodo, kad be penkių minučių ir viskas, bus baigta. Tik panašu, kad laikrodis sustojo ir tos penkios minutės užsitęs. Na nieko, kaip nors, išgyvensim, Marytei šiek tiek nuobodu stovėti aptvertai, bet kantrybės, labiau reikėjo tuos meistrelius prižiūrėti, o ne savo dailiomis linijomis jiems trukdyti dirbti, va dabar ir turėkis savo.

Bevaikščiodamas ir besidomėdamas, kaip daugelis vietos baudžiauninkų dabar išmokintus poterius kartoja: „Po gražėjančias Širvintas“, visai pamiršau, kad maniškė liepė nupirkti vandens, nes iš krano smirdantis dumblu bėga. Sakosi ji, kad ne sriuba mane, o kažkokia dumbliene šerti pradės, jei vandens neparnešiu. O ašai ir galvoju, juk tikriausiai be valdovės žinios ir šitas reikalas nepraėjo, manding, mus kurortiniu miesteliu padaryti nori, na mineralinis jau teka iš čiaupo, nebe daug ir purvo baseiną turėsim. Kaip gera išeiti pasivaikščioti ir į viską savomis akimis pasižiūrėti.

Eikite ir jūs, mielieji, gal kur susitiksim, pasilabinsim ir pasikalbėsim.

Nuo karščio apdujęs Jūsų Varpininkas

1 Comment on Pasvaičiojimai pasivaikštant

  1. Brangūs tie mūsų medeliai ir tiesiogine ir perkeltine prasme. Tikros piniginės kainos tai mes, tikriausiai, niekad nesužinosim. Bet tam, kad šie medžiai atsirastų Širvintose, teko iškirsti senuosius ir dar po du medžius kiekvienam naujokui kažkur kitur, nes reikėjo dviejų ramsčių kiekvienam. Taigi aritmetika tokia, nemaži pinigai ir mažiausiai trys nukirsti medžiai. Tikrai brangoka visomis prasmėmis.

Komentuoti: Stasė Atšaukti atsakymą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*