Naujausios žinios

Pilietinė visuomenė – atspari visuomenė

Straipsnis buvo išspausdintas rugpjūčio 8 d. laikraščio „Širvis“ 31-ame šių metų numeryje.

Kaip sakoma: „Žvirblį ir lietuvį rasi visuose pasaulio kampeliuose“, tai galima pritaikyti „Širviui“, kuris vis plačiau tampa žinomas Lietuvoje. Turime draugų daugelyje rajonų, o štai dabar mus surado kėdainiškiai. Surado ir pasikvietė į pradedamą vykdyti Atviros Lietuvos fondo remiamą projektą pagal programą „Atspari visuomenė“. Puiku. Pilietiški kėdainiškiai nesnaudžia, dirba savo rajonui reikalingą darbą, telkia kraštiečius, kviečia žinomus lektorius, organizuoja šventes, jiems rūpi kaip gyvena Kėdainiai dabar ir kaip gyvens rytoj. „Širvis“ su malonumu priėmė kvietimą ir nurodytą dieną, nurodytu laiku atvykau į Šatenius – Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo tėviškę.

Norint patekti į Šetenius reikia šiek tiek pasukti iš pagrindinio kelio į Kėdainius. Vargu ar kada prisiruoščiau ten nuvykti. O dabar pasitaikė puikiausia proga ne tik susipažinti, pabendrauti, pasidalinti patirtimi su neabejingais savam rajonui žmonėmis, bet ir daugiau sužinoti apie Lietuvą garsinusį rašytoją. Susitikimas vyko buvusiame ir vieninteliame iš viso dvaro statinių išlikusiame Milošų svirne. Šiuo svirno restauravimu pirmasis ėmėsi rūpintis Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius A.A. Avižienis. Daug dėmesio tam skyrė prezidentas Valdas Adamkus. Šiuo metu į Šetenius atvyksta daug svečių iš Lenkijos. Baltos svirno sienos iš tolo kviečia apsilankyti. Visai netoli už trijų šimtų metrų Č. Milošo motinos rūpesčiu buvo pastatytas didelis medinis pastatas – mokykla – vietinių kaimiečių vaikams. Deja 2014 metais lapkričio mėnesį neaiškiomis aplinkybėmis ši mokykla sudegė. Dabar jos vietą žymi piktžolėmis apaugę pamatai. „Atsparios visuomenės“ grupės nariai jau tarėsi su Kėdainių meru kaip galima būtų patvarkyti ir įamžinti vietą, o vėliau tikimasi atlikti ir rimtesnius darbus, galbūt, ir atstatyti.

Apžiūrėję Č. Milošo sodybą ėmėmės darbo dėl kurio ir buvome susirinkę. Socialinis darbuotojas mokymų organizatorius Paulius Godvadas skaitė paskaitą bendruomenių stiprinimo tema, o Vilija Railaitė komunikacijos specialistė praktiškai aiškino komunikacijos svarbą. Kėdainiškiai buvo parengę deklaracijos tekstą, kurį su specialistais dar kartą aptarėme ir pakoregavome. Klausantis P. Godvado aktualios paskaitos apie atsparią pilietinę bendruomenę kilo nemažai klausimų į kuriuos lektorius su malonumu atsakė. Pasirodo mūsų visuomenė yra labai pažeidžiama, ypač dėl socialinių problemų. Kas ypatingai veikia  bendruomenės atsparumą, galima išskirti, tačiau dėsningumų neįmanoma prognozuoti. „Žmonės padaro savo išvadas. Bendruomenės atsparumas – tai ilgalaikis projektas, tai reiškia, kad dalį dabar vykdomų darbų gali tekti užbaigti net po keliasdešimt metų, jų rezultatų patys galime ir nesulaukti, tačiau jei jų dabar nepradėsime, tai mūsų gyvenimas nesikeis, o liks toks pats arba taps nepakenčiamas. Svarbi žmonių kompetencija, gebėjimas dirbti su žmonių grupėmis, bendruomene, pasidalinti savo nuomone su kaimynais, juos įtraukti į diskusijas. Retkarčiais būtina įsipareigoti idėjai, gal ji nelabai tinkama, tačiau tai suteikia galimybę bendrauti. „Atsparios visuomenės“ grupės nariai daro labai gerus darbus, kurių neatlieka tokios organizacijos kaip šauliai ar skautai. Pilietinis judėjimas – tai ne partinis judėjimas. Bendruomenė atspari, jei nors retkarčiais įsipareigoja ne tik savo idėjai.“

O kai prasidėjo praktinis užsiėmimas, kuriam vadovavo komunikacijos specialistė, turinti ilgalaikę patirtį, Vilija Railaitė, dalyvavusieji aktyviai dirbo ir diskutavo. „Atspari visuomenė susidaro tada kai mes komunikuojame, o komunikuoti reikia kaip galima aiškiau ir paprasčiau. Negalima bijoti, o tiesiog reikia perklausti ir įsitikinti ar teisingai supratome. Visada geriau kalbėti negu tylėti, visada geriau paklausti, nei likti kažko nesupratus. Komunikacijoje svarbu žinoti, kas mes esame, ko norime, kas mus vienija. Tik tai apsibrėžus galima būtų paaiškinti, ko mes norime, koks tikslas. Jei žinome, kas mes esame, kokia mūsų tikslinė auditorija, o jų gali būti viena arba kelios ir labai įvairialypės. Kai žinosime kaip ir ką kalbėsime, reikia žinoti, kaip pasieksime auditoriją. Norime daryti įtaką, bet vardan ko?“.

Kėdainiškiai svarstė, koks jų klubo tikslas: ar kritinio mąstymo ugdymas pilietinėje visuomenėje? Jei po renginio žmonės išeina susimąstę, jei mūsų komunikavimas pasiekia žmones, tai ir yra tikslas. „Atsparios visuomenės“ tikslas – galimybė piliečiams kontroliuoti valdžią. „Svarbu, kad žmonės suprastų, jog nėra valdiškų pinigų, o yra mokesčių mokėtojų, t.y. mūsų visų pinigai. Būti valstybės tarnautoju – garbė ir didelė atsakomybė, tačiau kaip elgiasi mūsų tarnai su mumis? Politika yra viešas reikalas. Jei rajono valdžia nesitaria su gyventojais, ar tai galima toleruoti? “ – svarstė susitikimo dalyviai.

Mokymai baigėsi, diena prabėgo labai greitai. Grįždama namo vis galvojau, kad Širvintose neturime tokio klubo. Tuo tarpu Kėdainių klubo nariai pasakojo, kad jie yra negirdimi, nes trys vietiniai laikraščiai jų nespausdina. „Širvis“ jiems būtų labai geidžiama priemonė, padedanti skleisti laisvos ir atsparios, pilietiškos ir aktyvios visuomenės idėją. Gal širvintiškiams vertėtų pasimokyti iš netolimų kaimynų ir atrasti tokį sambūrį? Daugelis teigia, kad nenori dalyvauti politikoje, tačiau turi gražių minčių, ką reiktų daryti, kad gyvenimas Širvintose keistųsi, kad būtų stipri ir reali savivalda, kad visuomenė sakytų: „Tai yra ir mano reikalas, kas vyksta Savivaldybėje, kas ir kaip vyksta Taryboje.“. Širvintiškiai, aktyvūs ir neabejingi piliečiai, kuriems rūpi, kaip gyvensime mes ir mūsų vaikai, o sąžiningos politikos ir stiprios, realios savivaldos idėja yra priimtina, sukruskime, imkimės veikti. Mums ne vis vien!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*