Naujausios žinios

Pinigų mažiau – ir kam jų reikia

Asociatyvi nuotrauka

Jonė LIEPONĖ

Vieną vakarą naršau po interneto vandenyną ir žiū, sustoję ratu aplink „šviesos ratą“ kalba labai  inteligentiški ir, matyt, svarbūs ponai. Kalba jie apie tai, kad Europos Sąjunga, brangiausia motinėlė, nusprendė mums į rankas įdėti mažiau pinigėlių, nei mes varguoliai galėjome tikėtis. Pirma mintis pravingiavo smegenų raizgalyne – o kas dabar bus, kaip gyvensim, kaip trinkeles klosim, o baisiausia, kaip baigsime tai, ką jau pradėjom ir niekaip baigti negalime…

Garbūs ponai porino tarpusavyje – dabar nukentės žemės ūkis ir svarbūs infrastruktūros projektai. Kas jau kas, bet šis sakinys mus, širvintiškius, kone visus palies. Ūkininkų mūsuose nemažai būta, net grandiozinė šventė jiems rengiama, apdovanojimai teikiami. Na ir svarbių infrastruktūros projektų nemažta. Vieną pradedam, nebaigiam, kitą pradedam, bac bankrotą kas nors ima ir paskelbia. Tai va ir gyvenam amžinuose projektuose. O kas dabar bus, kai pinigų dar neduos? Baisu ir pagalvoti.

Vienas garbingas ponulis, mano vaikystėje slapta skaitytos Lietuvos istorijos autoriaus bendrapavardis, rimtu veidu, net baugu pasidarė, kalbėjo, kad jau dabar pateksime mes į spąstus kaip tos kvailos alkanos pelės ir teks suspaustais pilvais geresnių laikų laukti.

„Žinoma, reikėtų ieškoti alternatyvų, kaip finansuoti investicijas į mūsų šalies gerovės augimą. Bet kuriuo atveju, kokie tie sprendimai bebūtų surasti, Lietuvos ekonomikos augimas bus lėtesnis“, —nieko neslėpdamas nuo mūsų bėdžių kalbėjo ministras. O pasirodo, paslapties jokios čia ir nėra. Protingi žmonės kalba, kad šalys, kurių bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui viršija 75 proc. Europos Sąjungos vidurkio, gauna mažiau struktūrinės paramos. Tik viena smulkmenėlė – ogi tas minėtas produktas skaičiuojamas ne nominalais (Lietuvoje jis siekia apie 50 proc. ES vidurkio), bet atsižvelgiant į kainų skirtumus. Visų nuostabai pasakysiu, kad kainos mūsuose kone pačios žemiausios tarp šalių sąjungininkių, tai tas rodiklis peršoka numatytą 75 procentų ribą ir patampa net 78 procentais.
Niekaip nesuprantu. Visi dejuoja, kad išgyvent nebeina niekaip, kad kainos aukštos, o atlyginimai iki ašarų juokingi. Ir še tau! Pasirodo, aukštos kainos mums tik vaidenos, o iš tiesų jos žemos ir net žemiausios iš visų. Protingos galvos kalba, neva lietuvaičio uždirbami 700 eurų į rankas statistiškai pavirsta 1 100 eurų ir tampa gerokai didesni nei graikų uždirbami 917 ar latvių 733 eurai. Ar jūs galit patikėt. Nesibaigia gi kalėdiniai stebuklai. Fokus pokus vietoje 700 ir namolio einate rankose nešini 1 100 eurų. Deja, tenka tik įsivaizduoti neva tiek saujoje turį. Ir pasirodo, algos dydis nieko nelemia ir, uždirbdami mažiausiai, paramos gausime mažiau nei šalys, kurių algas galime vadinti solidžiomis.

Statistikai suskaičiavo regionų ir šalių išsivystymo lygį ar turtingumą, atsižvelgdami į kainų lygių skirtumus, pagal perkamosios galios rodiklį. Ką jau ką, o pirkti mes ir mokam, ir galim. Kiek tos mūsų Lietuvos tėra, o jau kone kas dešimtas žmogus tuoj turės tik jam skirtą parduotuvę. Tiek jų priaugo, kad neretai kelia nuostabą – kaip jos išsilaiko ir dar darbuotojams algas sumoka. Kaipgi joms neišsilaikyti, kai lietuvaitis, vos tik į kišenę skambančiai monetai įkritus, lekia ją palikti prekybos centre.

Po transliuojamos diskusijos pylėsi komentarai. Bandžiau rasti teigiamų nuomonių, juk aš į savo gyvenimą nusprendžiau tik pozityviai žvelgti. Žmogus planuoja – Dievas juokiasi. Nepavyko rast nė vieno teigiamo atsiliepimo. Visi jie buvo panašaus pobūdžio, kaip ana „šis mažiau gaus, mažiau išvogs, vis tiek iki varguolių jie neateis“.

Aš savo ruožtu mums širvintiškiams linkiu kantrybės ir atjautos. Juk jei teks dar metelius kitus naujo baseino laukti, tai žinosime, kas kaltas. Ir opozicija čia niekuo dėta.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*