Po metų pakartota degančių žvakių akcija
Straipsnis buvo išspausdintas šių metų gruodžio 21 d. laikraščio „Širvis“ 49-ame numeryje.
Prabėgo metai, kai 2015 m. gruodžio 10 d. ant Širvintų rajono savivaldybės laiptų įvyko degančių žvakių akcija „Už mirusią demokratiją Širvintų rajone“. Tą dieną Širvintų rajono savivaldybėje baigėsi skyrių „reorganizacijos“ įgyvendinimo terminas. Visiems Savivaldybės administracijos darbuotojams buvo įteikti įspėjimai apie Administracijos struktūros pakeitimą ir kai kurių pareigybių panaikinimą. Į jokias kitas pareigas nepaskirti darbuotojai, prieš metus išeidami iš ilgametės darbovietės, uždegė žvakutes ir pastatė jas ant Širvintų rajono savivaldybės laiptų replikuodami: „Uždegame tam, kad geriau apšviestų karūną“. Iš ties mūsų rajono karūnuotoji gerai buvo apšviesta visus šiuos metus. Dauguma žiūrimiausių televizijų, humoro šou, aktualijų laidų, skaitomiausių portalų vis minėjo mūsų rajono vardą bei karūnuotąją ir dažniausiai tik iš neigiamos pusės. Vienintelė rajoninė nuosava „karališkosios didenybės“ spauda gyrė, aukštino ir liaupsino įsivaizduojamą karūną vilkinčią galvą, nepraleisdami progos pasityčioti ar išjuokti nepaklusniuosius ar kitaminčius.
Gruodžio 9 dieną, praėjus metams, prie savivaldybės vėl užsižiebė žvakutės. „ Šiuo žvakučių Vilties taku atleistieji ir juos palaikantys nori atkreipti visuomenės dėmesį į tai, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė, Administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė ir kiti rajono savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų vadovai, nevykdydami teismų sprendimų, rodo nepagarbą ne tik atleistiems žmonėms, bet ir teismams, įstatymams, o taip pat – Lietuvos Valstybei ir jos vadovei – Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Šiuo žvakučių Vilties taku siekiama priminti, kad atleisti žmonės ir toliau kovos teismuose, o iš visuomenės ir Lietuvos Respublikos vadovų tikisi palaikymo siekiant Teismų sprendimų vykdymo.“ – pranešime žiniasklaidai rašo „Krašto naujienų“ vyriausioji redaktorė Neringa Tuškevičienė.
Praėję metai atskleidė, kokie taiklūs buvo atleistųjų žodžiai „demokratija Širvintų rajone nuo šiol mirusi“. Pagrindiniai demokratijos požymiai – žmonių suverenumas; pagrindinių žmogaus teisių garantija; visų lygybė prieš įstatymus; tolerancijos, bendradarbiavimo ir kompromiso vertybių palaikymas – sumenkinti arba visiškai sutrypti.
Pirmieji nelygybę prieš įstatymus mūsų rajone pajuto 24 atleistieji iš Savivaldybės. Nepraėjus nė mėnesiui, tą patį išgyveno bibliotekininkai, vėliau Širvintų sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, kai kurių švietimo bei kitų Savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai ir darbuotojai. Dauguma jų pasiryžo ginti demokratiją teismuose ir, valdančiųjų nuostabai, jiems tai pavyko. Visi atleistieji apgynė savo teises pirmos instancijos, o kai kurie ir aukštesnės instancijos, teismuose. Tik ar vietovėje, kurioje demokratija merdi, Teismų sprendimai kam rūpi. Nė vienas teismo sprendimas nebuvo įgyvendintas ir nė vienas neteisėtai atleistas iš darbo negrįžo į savo darbo vietą, taip savo kailiu išgyvendami dar vieną demokratijos požymio žuvimą mūsų rajone – pagrindinių žmogaus teisių garantiją. Sutrypta ir vaikų teisė į apsaugą, kai neteisėtai buvo panaikintas Vaiko teisių apsaugos skyrius, atleisti ar į kitą skyrių perkelti darbuotojai. Vaiko teisių apsauga pradėjo rūpintis poskyris, o Teismo nurodymo, atstatyti jį į atskirą skyrių, iki šios dienos nepaisoma.
Tolerancija išnyko mūsų rajone su pirmaisiais naujai išrinktos valdžios žingsniais. Bendradarbiavimo neliko nė kvapo, o apie kompromisą negali būti nė kalbos. Vienintelis teisingas sprendimas gimsta tik „karūnuotoje“ galvoje ir jis turi būti žūtbūt vykdomas. Bendradarbiavimas mūsų rajone vyksta tik su tomis organizacijomis, kurios sukurtos teisingos partijos šalininkų iniciatyva ar su tomis, kurios pajutusios pavojų, kaip chameleonai, tą pačią akimirką pakeitė „spalvą“ ir tapo lojaliomis valdantiesiems. Gyvūnijos pasaulyje tai vadinama prisitaikymu vardan išgyvenimo. O kaip tai galima pavadinti žmonių pasaulyje? Nevyriausybinės organizacijos, kurios pabandė sakyti, kad „karalienė nuoga“, užsitraukė nevaldomą rūstybę ir jau apie bendradarbiavimą joms neliko prasmės net svajoti. Rodos, tokiam nekaltam sektoriui, kaip nevyriausybinė veikla, vietos bendruomenės ar rajono vietos veiklos grupė, teko patirti, kad, nebūdami paklusnūs, turės skirti savo laisvą laiką, energiją, jėgas ir idėjas vardan rajono žmonių gerovės nesitikėdami jokios pagalbos, paramos bei palaikymo iš valdančiųjų. Nebesulaukę pagalbos suteikiant patalpas renginiams, finansinės pagalbos sunkiuoju tarpprojektiniu laikotarpiu ar autobuso muzikuojančiam kolektyvui, dar turi susitaikyti su nusavintomis idėjomis, kurios netikėtai būna įgyvendintos „karūnuotosios“ ar paklusnumą demonstruojančios bendruomenės iniciatyva.
Širvintų rajone demokratijos ugnelė vos vos rusena. Belieka viltis, kad degantis takas prie Savivaldybės ištirpdys slidų taką tarp dviejų suskilusios Širvintų rajono gyventojų bendruomenės dalių ir bent šventiniu laikotarpiu atneš į širdis vienybę ir ras „kelią į Dievo širdį“, kaip to maldoje prašė ant savo paaukoto kryžiaus 2004 metais Kryžių kalne įamžinusi Darbo partija.
Parašykite komentarą