Po šimtą ir ne kitaip
Straipsnis buvo išspausdintas vasario 14 d. laikraščio „Širvis“ 6-ame šių metų numeryje
Andai nepatenkinti asmenys apkaltino valdovės komandos padalinį, atsakingą už kultūros renginius, kad jubiliejiniams metams nesugalvoja nieko originalaus. Atseit, organizuoja tradicinius kasmetinius renginius, tik prideda pastabėlę, kad renginys skiriamas tėvynės šimtmečio šventei. Aš sakau, kad tie kultūros barų artojai yra labai gudrūs ir kūrybingi. Nes tik gudrūs ir kūrybingi gali iš to paties reikalo pamėginti sukurti naują, neįdėdami nei darbo, nei lėšų, nei širdies. Bet ašai, gerbdamas kūrybingumą ir gudrumą, jiems visiškai pritariu ir sveikinu. Ką naujo ir originalaus jie gali sugalvoti, kai viskas seniai sugalvota ir netgi įvykdyta? Todėl jų idėja man atrodo labai įdomi. Pasakei, kad renginys skiriamas šimtmečio jubiliejui ir iškart jis tampa įdomus, aktualus ir kūrybingas. O dabar, kai reikalo ėmėsi valdovė, tai renginiai o-ho-ho kokį mastą įgijo! Šimtas dainininkų, šimtas muzikantų, šimtas sportininkų, šimtas vėliavnešių ir netgi šimtakilograminis tortas. Be abejonės – šimtas svečių, šimtas ištikimiausių vasalų ir šimtas liaudies atstovų (nes visai liaudžiai torto neužtektų). Štai su kokiu užmoju mes švęsime! Tiesa, dar šimtas varpo dūžių turės nuaidėti, deja, jie suskambės ne nuo mano rankos…
Ašai labiausiai džiaugiuosi tuo, kad ši savaitė visa yra šventinė, tik kitų švenčių niekas nekoreguoja ir negalvoja padaryti iškilmingesnėmis ir reikšmingesnėmis. Kol kiti nesusigaudė, skubu pasiūlyti savo šimtmečio idėjų tradicinėms šventėms. Kitaip tariant, šimtmečio renginiams suteikime šimtmečio mastą.
Taigi, mielieji, Užgavėnių dieną būriuokimės prie šimto laužų ir sudeginkim visą šimtinę Morių. Laužams malkų nepritrūks, juk šitiek obelų paplentėje nušniota. Šimtas kepėjų lai iškepa po šimtą blynų. Ir pavaišina po šimtą valgytojų. Iš kur tiek paims? Ne mūsų reikalas, svarbu, kad šimtinė tradicija būtų išlaikyta. Ir vaikučiai, susiruošę po namus pavaikščioti, gražiai padainuoti ir blynų iškaulyti irgi, pageidautina, lai po šimtą susirikiuoja – gražiai atrodys, ar ne? Ir aplankyti reikėtų šimtą namų, kitaip nebus šimtmečio šventė, ar ne, mielieji?
O kitą dieną, kai ateis žavusis Valentinas, kiekvienas įsipareigokime pagaminti po šimtą širdelių ir padovanoti šimtui brangių žmonių. Ir nereikia teisintis, kad neturite tiek mylimų ir artimų, kad daug lengviau būtų šimtą priešų rasti – būsite nepatriotiški ir nešiuolaikiniai. Norite švęsti šimtmečio dvasią, raskite tą šimtą geriausiųjų, pasistengus tikrai pavyks.
Taip smagiai švenčiant, ateis ir Vasario 16-oji, toji diena, dėl kurios čia ir stengiamės ir kuriame šventinę nuotaiką. Kadangi čia diriguos mūsų skaidriausioji valdovė, tai ašai nebeturiu ką ir bepridurti. Manau, bus šimtas kalbų, šimtas pažadų, šimtas pakeiksnojimų, po jų – šimtas pagrasinimų, o viską užbaigs šimtas dainų.
Klausiate, kaip švęsiu ašai? Kaip priklauso: šimtas gramų „Krupniko“ (oi, šitą gal išbraukiam, kad valdžios atstovai neįžvelgtų reklamos alkoholiui?), šimtas gramų nuo Užgavėnių likusių blynų užkandai – ir gana. O desertui, tikiuosi, pavyks garsiojo šimtakilograminio torto šimtagramį gabalėlį nutverti. Kuklu, nepretenzinga, bet išlaiko tinkamą lygį, ar ne, mielieji mano?
Štai taip, mielieji. Sutikime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį skaičiuodami iki šimto. Taip išlaikysime šventinę dvasią ir nuotaiką. Iki susitikimo antrame šimtmetyje.
Jūsų Varpininkas – šimtmečio šventės organizacinio komiteto narys opozicijoje
Parašykite komentarą