Politinis (ne)pasitikėjimas
Varpininkas
„Širvis“ turi tokią rubriką, pavadintą „Gera daryti gera“. Skamba gražiai, bet jei paklaustumėt manęs, tai pasakyčiau, kad žymiai geriau skambėtų „Gera, kai man padaro gera“. Sutikit, visai kitas reikalas. Visai neseniai tuo dar kartą įsitikinau: paskambino ukmergiškis kolega. Na, tas, kuris siuntė man savo laikraštuką. Taigi, paskambina ir lengva pašaipėle sako: siunčiu tau dar vieną laikraštuką, ten jums aktualios informacijos yra.
– Ar naujas, – klausiu.
– Ne, po Žolinės, rugpjūčio 18 d.išleistas. Orai atvėso, prakurų ieškojau, tai ir radau besimėtantį. – pasigyrė kolega.
– Bene mums įdomu, kaip jūs ten, Ukmergėj, Žolinę švenčiat?
– O turėtų būti įdomu, nes mes mokam ir dirbti ir švęsti.Bet tau įdomiausia bus ne tai, pats pamatysi.
Sklaidau tą laikraštuką, ogi žiūriu, vėl apie mūsų šilumininkų vadą rašo. Aha, visgi gaila jiems jo, matyt, kad nepaliauja minėti. Surašyta visa jo išėjimo iš ukmergiškių įmonės istorija, net suskaičiuota kokio dydžio išeitinę pašalpą gavo. Bet aš svetimų pinigų neskaičiuoju, neįdomu. Aha, štai ir įdomesnės naujienos. Pasirodo, dabartinis laikinasis šilumininkų vadas irgi iš kaimynų pasiskolintas. Oi, Prane, Prane, prasti tavo informacijos šaltiniai. Prišnekėjai birželį, kad naujasis ar iš Rokiškio, ar iš Radviliškio pas mus atkeliavo, o pasirodo, tai artimiausias kaimynas, naujajai valdžiai ten neįtikęs, o mūsiškių kaip didžiausia dovana griebtas. Ne be tam tikrų sąlygų priimtas: girdėjau tol bus laikinuoju, kol neatleis iš darbo vieno tokio valdžiai neįtinkančio kadro. O tas savo noru neišeina, nesusipratėlis kažkoks. Šit ir užstrigo laikinoje pozicijoje. Nieko, norės dirbti, ras ir sprendimą.
Ir vėl mane neramios mintys kamuoti ima: kodėl ukmergiškiams neįtikę, mums pats tas? Ką stebuklingo atėję nuveikė? Sako, priėmė po sekretorę (naujoviškai – administratore vadinamą). Aišku, iš valdančiosios partijos gretų dar vieną kitą specialistą ( ar tik ne iš Ukmergės atsivežė kokių brokuotų?). O kas toliau? Nustekens Širvintas ir kelsis į Molėtus? Kažin, manau, jų Vilnius laukia nesulaukia, kad tik greičiau ten jų prireiktų, gal vietiniams vėl šansų atsirastų?
Ak, nereikėjo man juoktis, kai tuoj po rinkimų viena valdančiųjų šalininkė rimčiausiu veidu dėstė:
– Mes laimėjom, tai dabar pagyvensim. Visus pakeisim, visą Savivaldybę nuo viršaus iki apačios prašluosim. Gerai pagyveno ir gana, atėjo mūsų laikas.
– O kuo čia dėti eiliniai klerkai? – tada nusistebėjau.
– Turi būti šimtaprocentinė rotacija. Visus paskelbti politinio pasitikėjimo pareigūnais ir paleisti į visas keturias puses!
– Ir valytojas? – pasišaipiau.
– Valytojos tiek mato ir žino, kad pačios pirmosios turi būti keičiamos. Stebiuosi, kad iki šiol niekas apie tai nepagalvojo.Bet aš merei būtinai pasiūlysiu nedelsiant tai spręsti, – ryžtingai užbaigė naujai iškepta politologė.
Suprantama, per rinkiminę kampaniją postų buvo prižadėta tiek, kad ir visus atleidus vakansijų nepakaks. Teks aukoti ir valytojas, ko gero.
Matyt, teks, pabrukus uodegą, taikytis su Prane. Nes be jos pagalbos išnarplioti politinio pasitikėjimo valytojų rotacijos peripetijas vargu ar įmanoma, stogą nuneš.
Tesilaiko jūsų stogai savo vietoje. Likite sveiki!
Jūsų Varpininkas
Parašykite komentarą