Politinis šantažas tampa norma?
Na štai sulaukėme, kad aštuoniasdešimtieji–devyniasdešimtieji vėl grįžta į mūsų gyvenimus. Tuomet visi pašnibždomis pasakojo, kad tik pradedančius stiprėti verslininkus reketuoja įvairūs „mafijozai“. Iš pirmo karto nesupratusiems, kad banditai neblefuoja, padegdavo automobilius, namus, o ir žmonės dingdavo kaip į vandenį. Tuos reketininkus ir šantažuotojus gaudydami, žūdavo niekuo dėti jauni policijos pareigūnai. Kaip dabar atmenu, kai mano kieme išsirikiavę stovėjo būrys pareigūnų ir iškilminga ceremonija išlydėjo savo kolegą dvidešimtmetį mano kaimyną į paskutinę kelionę, kuris persekiojo būtent tuos šantažu ir reketu užsiimančius banditus.
Baisūs laikai buvo ir, paklausius žinias per mūsų televizijos kanalus, apima jausmas, kad tie baisūs laikai niekur ir nebuvo pasitraukę, tik šantažas persikėlė į kiek aukštesnį lygį, į aukščiausių politinių postų lygį.
Tai naujoji partija LSDDP, prie kurios įsikūrimo prisidėjo ir mūsų skaidriausioji valdovė, štai visiems Lietuvos žmonėms girdint atviru tekstu šantažuoja Seimo valdančiuosius nuversti Seimo Pirmininką iš posto, kitaip juos savo komandoje matys kaip savo ausis be veidrodžio. O Seimo Pirmininko būta ne pėsčio, neketina jis trauktis ir palieka teisę būti jam ar nebūti spręsti Seimui.
Na, matyt, partijoje susirinko visi vienodo būdo. Štai mes savo mažulyčiame rajonėlyje galime stebėti, kaip įvairiausiais būdais bandoma išbrukti iš autobusų stoties koncesininką. Na savotiškas šantažas, ar ne? Imk ir nedidink kainų, net ir tada, kai kyla kuro kainos, kai kyla žmonių atlyginimai. Bet va savo neįgaliems ir senyviems asmenims Širvintų rajone teikianti pavėžėjimo paslaugas socialinė įstaiga pasitvirtino tokius įkainius, kad imk ir griebkis už galvos. Teko girdėti, kad vienas nuvažiavimas ir grįžimas iš kaimo, nutolusio 11 km nuo Širvintų, vienai nevaikštančiai močiutei kainavo 10 eurų, visai kaip komercinio taksi įkainiai. Na ir ką, ar neakivaizdus koncesininko šantažas? Manau, kad taip.
Vieną dieną einu sau vienoje privačioje sveikatos gydymo įstaigoje apsilankiusi ir sutinku pažįstamą moterį. O ji tokia nusiminusi, tokia liūdna tipena iš tos pačios įstaigos. Pamaniau, gal kokia nelaimė jos šeimoje nutiko, amžius visgi mūsų visų jau ne jaunas. Paklausiu, kas ją taip slegia. Ji sako ir vėl praradusi savo gydytoją. Ir moteriškutė pradėjo pasakoti, kaip jos numylėta gydytoja dirbo poliklinikoje iki motinystės atostogų, o po jų į privačią įstaigą įsidarbino ir neilgai tepadirbo, vos gal kokį pusmetį. O moteriškė dar prieš palikdama valdišką sveikatos įstaigą paklausė jos, ar nepabėgs ji iš Širvintų, o ji sakė: jei politikai nespaus, neišeis. „Perbėgau iš tos valdiškos įstaigos į privačią tik dėl tos gydytojos įsitikinusi, kad jau tikrai pas ją galėsiu lankytis kone iki gyvenimo pabaigos. Ir še tau pyragai. Kur dabar dingti. Pasirodo, ji išėjusi į atostogas nebegrįžta į savo darbo vietą. Kas, kur, kodėl??? Klausinėjau įstaigos darbuotojų, bet jie priežasties neišduoda, net į kalbas neina ir siūlo laukti, kol kokią naują gydytoją priims“, – pasakoja pažįstama.
Pasklido gandai gandeliai po Širvintas, kad tą privačią sveikatos įstaigą mūsų rajono politikai tarkuoti pradėjo, mat, kai minima gydytoja į valdišką įstaigą negrįžo, o į privačią išėjo, tai su ja kaip maži žąsiukai iš paskos ir jos visi ligoniai išskubėjo. Tuomet drastiškai poliklinikoje žmonių sumažėjo, o tai nėra teigiamas rodiklis, sakyčiau, net labai neigiamas mūsų valdovei skaidriausiajai. Pasirodo, niekur tie šantažai ir reketai iš mūsų nepasitraukė. Jie tik kaip ir mokesčiai šešėlyje tūno ir laukia tinkamiausios akimirkos pasireikšti.
Parašykite komentarą