Ponas šernas
M. Čepulio fotoklajonės, cepulis.lt
Kol jūs sapnavot 9 sapną, arba džiaugėtės pirmom snaigėm ir nevalytais keliais, aš jau blūdijau po apšerkšnijusį mišką. Labai nemėgstu tokiu metu (po stiprių šalnų) valkiotis, nes po kojomis baisiai traška sušalusi paklotė. Bet yra ir privalumų – žvėrys lygiai taip pat triukšmauja. Viskas priklauso nuo to, kas pirmesnis suklus.
Sustojęs sekundei išgirdau toli menką šlamesį. Iškart pritūpiau ir sustingau. Lūžtančių šapų, traiškomų lapų ir atšokančių nuo kūno atžalų garsas vis stiprėjo. Pagal tankius žingsniukus ir pagal tai, kaip brovėsi per aukštą žolę supratau, kad turėsiu reikalų su šernu.
Iš apšarmojusių žolynų išlindo šnipas, o paskui jį ir visas šeimininkas. Palenkęs galvą ans smarkiai uodė žemę ir, žinoma, užuodė mano brydę. Apsižiūrėjo, palengvyte apsisuko ir jau daug tyliau savo pėdsakais grįžo miškan.
Tik vėliau įsižiūrėjęs nuotraukose ir dar pasikonsultavęs su kolega supratau, kad nufotografavau šerno patiną. Tai vienas iš trokštamiausių susitikimų (po vilko ir lūšies), nes kuiliai labai jau atsargūs, laikosi atskirai nuo patelių ir jauniklių bandų ir dienos šviesoje labai retai eina atviron vieton. Šis dar jaunas patinukas, lauksiu susitikimo su iltimis pasipuošusiu pagyvenusiu knysliumi.
www.cepulis.lt
Parašykite komentarą