Pasidalink per Facebook!

Jei jau nusprendžiau traukti valdžion, tai vis dažniau pamąstau apie josios struktūras. Valdančioji dauguma – čia viskas kaip ir suprantama: gavo žmonės valdžią ir ja naudojasi nesivaržydami, daro tvarką pagal savąjį supratimą. Nepavyks, nieko baisaus, ateis kita valdžia ir ištaisys buvusios padarytas klaidas. Bet, pasakykit jūs man, kam reikalinga opozicija? Ar tik tam, kad valdantiesiems gyventi trukdytų? Bet, kai aš būsiu valdžioje, tai tikrai nenorėsiu, kad man trukdytų gyventi, t. y. dirbti gerus darbus liaudies labui. Ir dar: kai tik opozicija tampa valdančiąja dauguma, išsyk pamiršta, ką veikė ir sakė būdami opozicijoje, ir pradeda elgtis lygiai taip pat, kaip elgėsi tie, kuriems taip elgtis ta pati opozicija ir neleido. Nieko nesupratote? Štai jums standartinis pavyzdys.

Nieko naujo nepasakysiu patvirtinęs, kad mūsų gerbiamoji valdovė praėjusią kadenciją buvo opozicijos valdovė ir naudojosi kiekviena proga, kad valdantiesiems įgeltų. Štai Pranė prisiminė, kai su kaimynais ėjo skųstis dėl juodvarnių, ar kovarnių. Žodžiu, dėl kažkokių juodų paukščių kėsinimosi į Upelio gatvės namų ramybę, švarą ir uogų derlių. Tada opozicijos lyderė (o dabar valdovė šviesiausioji) tuometiniam valdovui rėžė: jei tie juodvarniai, ar kovarniai, tavojo sodo medžiuose apsigyventų, tai rankomis neskėsčiotum, o imtumeis priemonių. Kaip ir pridera valdovui, anas jokių priemonių nesiėmė ir juodi paukščiai liko neišbaidyti. Pernai rinkimuose Pranė už naująją valdovę abiem rankomis balsavo, tikėjosi, mat, kad toji ims ir tuos juodvarnius su kovarniais bemat nubaidys. Nenubaidė. Anie kaip klykavo nuo pat labo ryto, taip ir tebeklykauja. Vidury miesto, šalia daugiabučių. Ne kartą Pranutė parėjo namo su „pagražinta“ šukuosena, o miegoti ir ausų kamštukai nebepadeda. Ir trešnių, pačių moteriškių užaugintų, paragauti netenka, viskas kovarniams su juodvarniais atitenka. Spėjo pernai ir naujajai valdovei pasiskųsti. Ir ką? Ogi nieko. Opozicija galėtų pasakyti, kad ne prie valdovės rūmų tie baisūs paukščiai reziduoja, ne jos trešnes lesa, ne jai šukuoseną gražina. Girdėti žodžiai? Girdėti. Žodžiai tie patys, paukščiai tie patys, gyventojai tie patys, problemos tos pačios. Ta pati ir valdžia, tik pozicija su opozicija vietomis susikeitė. O daugiau niekas ir nepasikeitė.

Einu anądien Vilniaus gatve ir mintiju sau: nežinomi tie valdžios užmojai ir sprendimai. Iškirto medžius visutėlėje gatvėje. Gal čia taip nuo juodvarnių su kovarniais ginasi? Tik gatves sumaišė, ne ten iškirto. Daug tų gatvių, prisimink dabar iš kur tie skundai plaukė. Bet viešai žadėjo, kad medelius atsodins, auginsime naują atžalyną. Bet, žiūriu, šaligatviai jau pakloti, „išbrukavoti“, kaip sakoma, bet medeliams vietos nepalikta. Nelabai aš išmanau bruko klojimo reikalus, bet, jei prie savo varpinės (kurios nebeturiu) tokius darbus daryčiau, tai iš karto ąžuoliukams ir berželiams vietos palikčiau. Negi dabar draskys naują bruką ir sodins liepaites? Galva neišneša. Todėl ir sakau – valdžios užmojus ne mums, runkeliams, suprasti. Jei kas nors suprantate, paaiškinkite ir man, galėsiu tada naktimis ramiai miegoti.

Tai va, mielieji, darau nelinksmą išvadą: opozicija reikalinga tik tam, kad valdantiesiems nervus patampytų ir ginčus išprovokuotų. O mumis, rinkėjais, ir vieni, ir kiti vienodai nesirūpina. Teigiamų pokyčių kol kas šioje srityje nenusimato. Bet mes vis tiek jų laukiame ir vėl renkame ne tuos. Rinkite mane ir aš tai pakeisiu!

Iki kitos savaitės, mielieji. Susitiksime ir pažersiu naujų pažadų.

Jūsų Varpininkas

Jei jau nusprendžiau traukti valdžion, tai vis dažniau pamąstau apie josios struktūras. Valdančioji dauguma – čia viskas kaip ir suprantama: gavo žmonės valdžią ir ja naudojasi nesivaržydami, daro tvarką pagal...