Naujausios žinios

Pratinamės būti pietiečiais

Straipsnis spausdintas laikraštyje „Širvis“ 2019-06-12 Nr. 22 (176)

Karštis kelia aistras

Jau antra vasara mus pratina prie neįprastų mūsų kraštui temperatūrų. Štai pirmosios birželio dienos, o karščio rekordai jau pasiekti. Valio. Tik nelabai žinau, kas šiais rekordais džiaugiasi. Žemdirbiai skundžiasi užklupusia sausra, miškininkai griežtai įspėja gamtos mylėtojus
miškuose šiukštu nerūkyti, didelis gaisrų pavojus, miestiečiai dūsta nuo padidėjusio mikrodalelių kiekio ore, nes jų gana gausu, kai tokia aukšta oro temperatūra. Džiaugiasi vaikai? Gal kažkada džiaugėsi: mokslo metai baigti, lauke šilta, tik bėk maudytis, dūk lauke, kol mama parvarys namo. Tačiau dabar ir vaikams ne linksmybės rūpi. Mokslo metai dar nesibaigė, dar ne atostogos. Tokia tvarka kelia mokinių maištą. Jie neskuba į pamokas arba jas praleidžia, skambučiui neskubėjo į klases – mokyklos fojė surengė, kaip patys sako, streiką „Norim
vasaros!“.

Mokymasis ne galvoje

Mokiniai paklausti, kaip sekasi mokytis per karščius, vieni pyksta, plūsta, kad negali atostogauti, o turi trinti klasės suolus. Keisčiausia net tie, kuriems politika nė motais, pyksta ant Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dėl įdiegtų pakeitimų. Kiti džiaugiasi, kad pamokos
vyksta lauke, po medžiais. Tuomet jie skaito knygas arba užsiima kažkokia kita veikla.

„Kiekvieną dieną vos nei pusei mokyklos mokinių skauda galvas, silpna, todėl eina prašyti med. sesučių, kad išleistų namo, tačiau vietoj to, kad išleistų namo, liepia grįžti į pamokas.

Nepamirškime kontrolinių ir savarankiškų darbų, kurie yra rašomi vos ne kiekvieną dieną.

Mokslas? Ko mes išmokstame? Mokomės žiūrėti filmus? Žiūrime filmus visiškai nesusijusius su mokslais“, – savo pyktį išlieja Juta.

Kai kurie tėvai taip pat skundžiasi, kad negali dirbti, nes susilaukia savo vaikų skambučių dėl pablogėjusios sveikatos. „Karščiai daro savo ir nesvarbu, kad sutrumpintos pamokos, kai tau į darbą skambina vaikas ir sako: „Man bloga aš tuoj vemsiu“. Ir tai ne vienam, darykim išvadas, dar vis nesibaigia atsiskaitymai ir kontroliniai darbai“, – viename iš komentarų feisbuko erdvėje apie prailgintas atostogas ir karščius skundžiasi susirūpinusi mama Inga.

Gabriela rašo: „Asmeniškai aš turiu problemą su sveikata ir man tikrai labai sunku išsėdėti visą dieną karšty ir kęsti silpnumą. Nematau prasmės prailgintų mokslo metų. Tegu tie ministrai patys pabando pasėdėt klasėj tokiomis sąlygomis. Pažiūrėčiau aš į juos..“

Žinoma, yra ir besidžiaugiančių prailgintais mokslo metais. Jiems karštis nekenkia. Svarbiausia, kad turi galimybę pagerinti savo pažymius, pakelti galutinio trimestro vidurkį. „Tiems mokiniams, kurie tikrai mokosi, yra duodama daugiau laiko viską atsiskaityti, keltis vidurkius ir panašiai. Geriau paaukoti porą vasaros dienų, negu likti antrais metais. O ar sėdėti karštą dieną mokykloje su bendraklasiais ir kitais draugais, ar sėdėti karštą dieną namuose, skirtumas tik vienas – kompanija. Taip kad nereikia čia dramatizuoti, nes tikrai gerai, kad prailgino mokslo metus“ – rašo Herkus.

Pamokos gali nevykti

„Artimiausias dvi savaites orų prognozė labai nepalanki. Matome, kad tikrai neproduktyvu vesti pamokas, kuomet tokios sąlygos. Tačiau mokyklos neturėtų užverti durų moksleiviams“, – žurnalistams birželio 10 d. sakė A. Monkevičius. Anot jo, mokyklos, kuriose dėl karščių nebūtų tęsiamos pamokos, turėtų užtikrinti kūrybines veiklas moksleiviams iki numatytos mokslo metų pabaigos birželio 21-ąją. Ministras teigė, kad tokias rekomendacijas mokykloms pateiks atsižvelgdamas į ekstremalias orų sąlygas, tvyrant dideliems karščiams, taip pat įsiklausęs į tėvų, mokytojų, mokyklų vadovų atstovų nuomones. Mokyklos, ministro teigimu, ateinančias dvi savaites turėtų veikti lanksčiai ir atsižvelgdamos į orą, arba nevesti įprastų pamokų, arba jas trumpinti, vietoj jų organizuoti išvykas į gamtą, kūrybines erdves, muziejus.

Užklausėme ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos R. Jagminienės ir J. Andrukaitienės, atstovės ryšiams su visuomene. Deja, Savivaldybė neskubėjo atsakyti: R. Jagminienė visiškai nieko neparašė, o atstovė ryšiams atsiuntė atsiprašymą: „Laba diena, klausimus gavau, tačiau šiuo metu turiu nedarbingumo lapelį. Atsakymus atsiųsiu grįžusi į
darbą, greičiausiai pirmadienį. (06-10)“. Tikėkimės, jog į šiuos klausimus bus atsakyta:
1. Kaip ir kas pasikeitė ugdymo procese užėjus karščiams?
2. Ar gauta nusiskundimų iš ugdymo įstaigų, vaikų tėvų dėl karščio? Kokių priemonių imtasi?
3. Kas be ugdymo įstaigos direktoriaus dar atsakingas už tinkamų sąlygų vaikams sudarymą, kas kontroliuoja, kaip laikomasi higienos normų esant karščiui?
4. Jūsų nuomonė apie prailgintus mokslo metus? Ar tai tikrai pasiteisino, o galbūt ugdymo procesas ypač užėjus karščiams tik imituojamas?
5. Kaip, kokiais būdais derinamas vaikų ugdymas su jiems sveika ir saugia aplinka?
6. Kokia situacija ikimokyklinio ugdymo įstaigose?

asoc

Tokiu oru ne mokytis, o maudytis

Po maištingų komentarų feisbuke, norisi sužinoti specialistų nuomonę, kaip derėtų mokykloms elgtis, kai karštis neatslūgsta beveik antrą savaitę. Į klausimus mielai sutiko atsakyti Vilniaus visuomenės sveikatos centro Širvintų skyriaus vedėjas Vidimantas Arasimavičius.
– Ar yra nustatytos bendrosios temperatūros normos klasėse, kai vyksta pamokos?
– Yra nustatytos patalpų mikroklimato normos. Klasėse žiemos sezono metu turi būti nemažiau kaip 18 ir iki 22 laipsnių, vasarą – 28 laipsniai.
– Kas Širvintų rajone rūpinasi klasių mikroklimatu?
– Savivaldybėje yra keturi visuomenės sveikatos specialistai. Tai jie turi daugiausia informacijos apie mikroklimatą šioje ar kitoje mokykloje. Visuomenės sveikatos biuras yra Kaišiadoryse, kuris aptarnauja ir Širvintas.
– Kaip gelbėtis moksleiviams sėdint pamokų metu klasėje, kurioje tvanku? Gerti vandenėlį?
– Taip, vandenį reikia gerti. Tačiau reikia gerti mineralinį, kad kompensuotume iš organizmo išprakaituotas druskas.
– Dabar dažnai mokytojai moksleivius per pamoką išsiveda į lauką. Pavėsyje gaiviau nei klasėje.
– Taip. Lauke, pavėsyje, geriau nei klasėje, tačiau sėdint ant pievutės slypi grėsmė erkės įkandimui. O tai labai pavojinga. Skiepijama nuo erkinio encefalito. Per metus būtini du skiepai, o kitais metais dar vieni. Skiepas kainuoja 20 eurų. Skaičiuokit, kiek kainuos apsisaugojimas
nuo erkių, o jei šeimoje ne vienas vaikas. Skiepytis reikia ne tik vaikams, skiepai reikalingi ir suaugusiems, ypač, kurie dirba lauke. Nuo
laimo ligos skiepų nėra. Tam, kad išvengtumėte bėdos, būtina kasdien apžiūrėti, ar šeimos nariai grįžo be „dovanėlės“. Jei įmanoma, reikėtų pamokas vesti tose klasėse, kurios yra priešingoje nuo saulės pusėje. Padėtį šiek tiek pagerintų žaliuzės, roletai.
– O ventiliatoriai, kondicionieriai tinka?
– Tai kainuoja, tuo labiau, kad ventiliatorius neaušina oro, o tik pučia tą patį, sudarydamas vėjo įspūdį. Kondicionierius gali sukelti  peršalimo ligas, kai iš vėsios patalpos išeisime į karštį ar atvirkščiai. Įrengti vėdinimo sistemą visoje mokykloje kainuotų nemažus pinigus.
Kažin ar mokykliniuose autobusiukuose veikia ventiliacija.
– Kaip turėtų atrodyti mokinių apranga? Juk uniformos tamsios, megztinukai vilnoniai.
– Šiltu metų laiku mokyklos turėtų būti lankstesnės ir nereikalauti dėvėti mokyklinių uniformų. Mūsų moksleivių apranga nepritaikyta karštam metų periodui. Teko būti užsienyje, pietų kraštuose. Ten ne tik moksleiviams, netgi tarnautojams yra vasarinės uniformos. Ofiso darbuotojas gali būti darbe be kaklaraiščio, baltiniai trumpomis rankovėmis, šortai ir kojinės iki kelių. Mums neįpratusiems atrodė
keistokai, tačiau tarnautojams patogu, nereikia prakaituoti darbo kabinete.
– Kokį maistą turėtų moksleiviams ruošti mokyklų valgyklos?
– Maisto gaminimas, jo kokybė, valgiaraščiai šiuo metu Veterinarijos tarnybos kompetencija. Manau, šiuo metu valgyklose tikrai nerasime
sunkiai virškinamų, riebių patiekalų.
– Parėję iš mokyklos vaikai būtinai bėga prie upės maudytis. Kas į pliažą, kas į arčiausiai esančius vandens telkinius. Ar tikrinamas mūsų Širvintos upės vanduo, kur informacija apie vandens būklę, kas atsakingas už šiuos tikrinimus?
– Per vasaros sezoną Širvintos vanduo tyrimams imamas paplūdimio teritorijoje 8 kartus: prieš prasidedant vasaros sezonui ir jam pasibaigus, bei du kartus per mėnesį kas dvi savaites. Šiuo metu vanduo prie pliažo yra patikrintas ir tinka maudytis. Upės vandens mėginius ima ir veža tikrinimui į laboratoriją UAB „Širvintų šiluma“. Apie vandens būklę informacija yra viešo naudojimo vietoje – paplūdimyje.
– Seni žmonės sako, kad jų jaunystėje buvo viskas geriau, net vanduo šlapesnis. Dabar beveik galiu su tuo sutikti. Buvo šiltos vasaros, bet kad taip būtų karšta – ne, dabar mušame karščio rekordus. Buvo mokslo metai, bet jie baigdavosi pačioje birželio pradžioje, o mažiukams dar anksčiau. Per tą laiką spėdavo programą išdėstyti ir dar ją pakartoti. Kaip dabar patartumėte mokyklose išnaudoti prailgintą mokslo laiką ir neperkaisti, „neprisigaudyti“ erkių, žodžiu, kad būtų naudinga patiems moksleiviams?
– Tokiu karštu oru tik mokytis plaukti. Moksleiviai pamokų metu galėtų baseine išmokti plaukti. Tai labai reikalinga priemonė, labai maloni ir tikrai patiks mokiniams.
– Va čia tikrai geras patarimas. Ačiū. Už tokį pasiūlymą, manau, ačiū pasakys ir mokiniai.

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*