Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje.

Neseniai vienas didžiai protingas ponas piktinosi, kad mūsų valdžios „važnos asabos“ prioritetais laiko sveikatos sistemos tobulinimą, pensijų ir algų didinimą, socialinės sferos problemų sprendimą. Anot jo, svarbiausia kiekvienam tikram lietuviui ir patriotui turėtų būti šalies gynyba, kariuomenės ir kitų sukarintų tarnybų stiprinimas ir didinimas, išlaidų ginkluotei gausinimas. Anot didžiai protingojo pono, kunigaikštis Margiris (tasai, iš „Pilėnų“) pirmiausia rūpinosi (arba prioritetiniu reikalu laikė) pilies gynybos stiprinimu, o tik po to – Pilėnų gerove. Jei paklaustumėt manęs, tai, kad ir didis patriotas būdamas, jums (ir tam didžiai protingam ponui) atsakyčiau: ir kas iš to, kad tasai Margiris gynybinius reikalus prioritetiniais laikė? Kuo tai baigėsi? Visi puikiai žinom. Kur šiandien tieji Pilėnai, pasakykite man, protingasis pone? Aha, tylite. Nes argumentai byloja ne jūsų teorijos naudai.

Pagalvokite, mielieji, patys, kas būtų miestelyje, jei mūsų skaidriausioji valdovė, užuot įgyvendinusi savo planus, imtųsi karinės potencijos didinimo? Vietoj gėlynų kastume apkasus, vietoj pėsčiųjų tilto karinę perkėlą „budavotų“, o pontoninio liepto ir vandenslidžių trasos iš viso atsisakytų. Apie paplūdimio kavines ir „bandelines“ jau nė kalbėti neverta – vietoj jų lauko virtuvės stūksos. Vietoj naujo viešbučio verslininkui bus patarta statyti kazarmus, naujasis stadionas virs tankodromu, o pažangiame socialiniame daugiabutyje įsikurs kariuomenės štabas. Miesto aikštės su QR kodu vietoje leisis lėktuvai ir taip toliau ir panašiai. B-r-r-r, net šiurpas nukrėtė, vien parašius tokias erezijas, o jei savomis akimis visa tai tektų pamatyti, tai gal į atitinkamą įstaigą, kur durys be rankenų ir marškiniai su prailgintomis rankovėmis, tiesiu taikymu keliaučiau. Gerai, kad nors sporto komplekso statybos sustabdytos, nes ir ten kokį karinį objektą įkurdintų.

Bet, ačiū Viešpačiui, mūsų valdovė ne iš tokio molio nulipdyta. Puikiai žinau, kad ji myli visus miestelėnus ir viskas, ką ji (ir jos „fantastiškojo ketverto“ komanda) daro, skirta jų, t. y. mūsų visų, labui. Štai kaip tiesiog akyse tobulėja miestelyje socialinės globos reikalai. Ne veltui buvo pasakyta, kad neliks rajone globėjų, visi vaikai augs šeimose, nes šeimos ištobulės, nelyg burtų lazdele pamojus. Todėl ir toji vaikiškomis teisėmis besirūpinanti tarnyba buvo reorganizuota ir „nugesinta“, nes numatyta, kad neilgai trukus ji nebeturės ką veikti. Ir nebeveikia (nors ir turi ką). Ką turiu omenyje? Tuojau, mielieji, papasakosiu.

Prieš keletą (o gal jau ir keliolika) dienų į Pranės duris pabeldė jauna suvargusi moterėlė ir ėmė maldauti Pranciškos, kad toji taptų josios mažutėlio vaikelio globėja. Kai Pranė nesutiko, toji pasakė nebežinanti ką daryti, nes jau kone visą miestelį išvaikščiojo, į visas duris beldėsi ir nė vieno globėjo nerado. Nustebusi Pranciška bandė aiškinti, kad globėją josios vaikui privalo rasti toji vaikiškų teisių tarnyba, moterėlė pasakė, kad toji tarnyba ir išsiuntė ją it pamotė našlaitėlę žiemą žibučių ieškoti. Išgirdęs tokį paaiškinimą, viską supratau ir pajutau „fantastiškajam ketvertui“ didžią pagarbą. Kaip puikiai josios sugalvojo spręsti socialines problemas ir mažinti globojamų vaikų skaičių. Pavaikščios toji (ar kita tokia pat bedalė) moterėlė po namus, niekas josios vaikelio nepriims, štai ir teks auginti pačiai. Nesvarbu, kaip tai atrodys ir kaip tam vaikeliui seksis, bet valdžios ataskaitos bus spindinčios: globėjų rajone nebereikia. O ypač budinčių globėjų, kuriems dar ir algą reiktų skirti. Iki šiol tokius bedalius vaikelius veždavo į ligoninės vaikų skyrių, bet jį, sako, tuoj tuoj uždarys – kur tada mažutėlius reiks dėti? Galim su Prane savo paslaugas pasiūlyt, budinčiais globėjais pabūti. Ne labdaros tikslais, lai valdovė skiria algą, tokią, kokią Kauno miestas saviškiams moka. Tada budėsiu ir budėsiu be atvangos. O ką daugiau bedaryti, nemiga vis vien kankina. Tai nors turėsiu priežastį jai pateisinti.

Taigi, mielieji, patys matot, kaip miestelio valdžios ponių sumanumas greitai duoda vaisius. Bus ką valdovei pasakyti, kai kitą kartą Seiman pasiaiškinti pakvies. O mes po savaitės vėl aptarsim miestelio prioritetus.

Jūsų niekada nemiegantis ir nuolat budintis Varpininkas

Straipsnis buvo išspausdintas  gegužės 31 d. laikraščio „Širvis“ 22-ame šių metų numeryje. Neseniai vienas didžiai protingas ponas piktinosi, kad mūsų valdžios „važnos asabos“ prioritetais laiko sveikatos sistemos tobulinimą, pensijų ir...