Naujausios žinios

Privatumas – atgyvena?

Jonė Lieponė

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 27 d. laikraščio „Širvis“ 31-ame šių metų numeryje.

Begalinėse eilėse prie medikų kabinetų prisiklausai ko negirdėjęs. Štai moteris, vos prieš keletą dienų palaidojusi artimą žmogų, negali atsistebėti, kad kūnui dar nesustingus, apie jos artimojo ligą ir paskutines valandas reanimacijos skyriuje žinojo vos ne kiekvienas ligoninės darbuotojas: nuo gydytojo iki pagalbinio darbininko. „Kur medikų etika?“ – klausė moteris su ašaromis akyse, o mes neturėjom ką atsakyti. Nebent „paguosti“, kad tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis. Deja, bet medikai (suprantama, ne visi) neretai konfidencialią informaciją atskleidžia kiekvienam, norinčiam ją išklausyti. Kaip sakoma: neetiška, bet gyvenimiška.

Bet nereikia karti visų šunų ant medikų. Dabar atėjo tokie laikai, kad jokio privatumo nebelieka visose srityse, esam atviri visiems. Ir kuo toliau, tuo labiau. Imi galvoti, kad vieši asmenys, privalantys apie save atskleisti viską, deklaruoti savo pajamas ir išlaidas, kerštaudami leidžia privatumo skraistę nuimti nuo kiekvieno mirtingojo veido.

Eilėse leidžiame laiką ne vien prie medikų kabinetų. Nemenkos jos ir socialinės paramos skyriuje: jei susitvarkysi per valandą, tai džiaukis, kad tau labai pasisekė. Nes, jei ateisi likus valandai – pusantros prieš priėmimo laiko pabaigą, naiviai tikėdamasis, kad eilė bus sumažėjusi, gali tekti ateiti kitą dieną – tavęs nebespės priimti. Keista, atrodo, šiais laikais visi raštingi, bet kai kurie tiek užtrunka kabinete, kad imi manyti, jog už juos reikia viską pildyti ir keletą kartų taisyti. Pasirodo, nuo liepos pradžios kai kurių dokumentų pildymas keitėsi, jis sudėtingesnis ir kartu labiau suvaržantis. Štai ketvirčiu etato dirbanti moteris pasakoja, kad pildydama naująjį dokumentą, rado tokį klausimą: „Ar sutinkate, kad jūsų pateikti duomenys apie pajamas būtų viešinami?“ Atsakymų variantai: taip arba ne. Lyg ir viskas būtų tvarkoj, pasirinkimas yra. Bet kitas punktas skelbia: „Jei pasirinkote atsakymą „Ne“, socialinė pašalpa jums skaičiuojama nebus. Štai koks „platus“ pasirinkimas: arba privatumas, arba pinigai. Iki šiol galėjai būti tikras, kad bankas neviešins tavo duomenų, bet dabar vis garsiau kalbama, kad tai neteisinga, kad reikia pateikti asmens duomenis, jei to pareikalauja atitinkamos organizacijos. „Sodros“ klientai apie privatumą seniai pamiršo, priėjimą prie jų duomenų turi vos ne kiekvienas prekeivis. Paskambina koksai prekių ar paslaugų pardavėjas, pasakyk, kad esi pensininkas, jis tuoj pat galės patikrinti tavo finansinę būseną: koks pensijos dydis, ar neturi greitųjų kreditų ir pan. Suprantama, jiems taip lengviau dirbti. O mums?

Be banko paslaugų šiandien neapsieisi, bet jų požiūris į klientą tiesiog į neviltį varo. Kai pradeda tave „egzaminuoti“, tai atrodo, kad net kunigui per išpažintį mažiau reikia pasakoti. Vienas smarkus giminaitis, susiginčijęs su banku dėl asmeninių duomenų, neturinčių su minimu banku jokio ryšio, pateikimo, nusiuntė užklausą (tegyvuoja elektroninis paštas!) Lietuvos bankui. Gavo atsakymą: bankas teisus, jis gali reikalauti duomenų, praktiškai kokių tik užsimano. Sako, šitaip bankai su terorizmu kovoja. Skaičiuodami kiek svarų suvargusiai močiutei atsiunčia anūkėlis – emigrantas? Būtų juokinga, jei nebūtų pikta…

Ką tik pašlovinau elektroninį paštą. Nes dabar tikrai paprasčiau susisiekti su valdžios žmonėmis: Seimo, Vyriausybės nariais, kitais aukštus postus užimančiais valdininkais. Bet ir šioje sistemoje dabar, matyt, su terorizmu kova vyksta. Ne seniai kaimynų kompiuteriu norėjau prisijungti prie savo pašto. Anksčiau tai nesudarė jokių problemų. Dabar gi sukurta tiek papildomų saugiklių, reikalavimų, kad nusibodus atsakinėti į absurdiškus klausimus ir vykdyti dar absurdiškesnius reikalavimus, numojau rank ir nutraukiau jungimosi procesą. Netrukus gavau įspėjantį pranešimą, kad kažkas bandė prisijungti prie mano pašto, kažkas žino slaptažodį. Gal dabar vargšai kaimynai bus įtraukti į potencialių pažeidėjų sąrašus? Ir vėl juokas pro ašaras…

Taigi, šiandien mūsų privatumas atrodo taip: visus asmens duomenis turim pateikti pagal pirmą pareikalavimą, net negalėdami pasiaiškinti kam to reikia. Mobiliojo telefono buvimo vietą nustatys be problemų (tik ne tada, kai tai yra mirties ar gyvybės klausimas), visi jūsų pokalbiai ir žinutės gali būti paviešinti ir pateikti užklausėjams. Kompiuterių IP adresai irgi niekam ne paslaptis. Pasitikėti galima tik pačiu savimi ir Dievu. Ar privatumas jau tapo niekam nereikalinga atgyvena?

2 Comments on Privatumas – atgyvena?

  1. Kad nors paslaugas kokybiškas teiktų, o dabar tai nei poliklinikoj negausi ko reikia, tai Ukmergėn, tai Vilniun važiuot reikia. Va net burnos higienistę Širvintose panaikino. O juk žmonių buvo visada. tas pats ir su bankais. Mums dar dar, elektroninė bankininkystė gelbsti, o va senukams, tai nors nusišauk. O juk jų indėlių daugybė, jau naudojasi palūkanų nemokėdami, o dabar ir kontoras Širvintose uždarė. Kažkoks marazmas, jokio dėmesio žmonių poreikiams.

  2. Aš tai neuprantu, kodėl Širvintos tebėra administarcinis LT vienetas. Seniai reikėjo jungti prie Ukmergės ar Vilniaus. Darbas – Vilniuje, medicinos specialistai – Ukmergėj. Tik lova Širvintose…

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*