Naujausios žinios

Projekto kūrėjai – Vaikų dienos centre

Kalnalaukio gatvėje esančiame vaikų dienos centre pirmadienį sujudimas. Susirenka, susibėga gražus būrys vaikų. O čia jų jau laukia savanoriai neformaliam ugdymui Lukas Kulikauskas ir asistentė Indrė Kupstienė. Dienos centre vaikai jaučiasi gana laisvai, su vadovais jau gerai pažįstami, nes tai ketvirtas susitikimas, o dar septyni laukia ateityje. Kūrybinių jungčių asociacija vykdo projektą „Ryšio menas“. Kūrėjai praktikai vyksta į dienos centrus tam, kad vykdytų programą pagal sau artimą meninio judėjimo sritį. „Ką veikiate su vadovais užsiėmimo metu? – paklausiau judrios, smalsios mergaitės Oksanos. „Žaidžiam, kuriam repus“, – atšauna.

Neformalaus ugdymo idėja – išsiaiškinti, ko nori vaikai, kas juos domina, kas rūpi. Ar stiprus ryšys su gamta, žmogumi, aplinka. Patys vaikai gali siūlyti temas. Štai lankymosi metu vyresnės mergaitės, dirbančios grupėje su Luku, norėjo kalbėtis apie savižudybę. Jas „kabina“ tokia tema. Jei mergaites domina, Lukas mielai imasi nagrinėti pasiūlytą klausimą. Smulkiai klausinėja, atsakymus užsirašo, o mergaitės viena kitą papildydamos, pasidalindamos savo dar gana nedidele patirtimi nagrinėja, aptarinėja. Sumaniai vadovaujant Lukui buvo prieita prie išvados, kad: žudytis neverta, šiandien nepasisekė, tačiau rytoj išauš kita diena, reikia kalbėtis su artimaisiais, kuriais galima pasitikėti, o aplinkiniai negali likti abejingi kito skausmui.Visos šios mintys bus sudėtos į repą. O šį ne taip paprasta sukurti. Reikia tiksliai išreikšti mintį, kad rimuotųsi pirma eilutė su antra, o trečia su ketvirta. Tai bus jau ketvirtas repas. Gruodžio antrą dieną Vilniuje bus jungtinis renginys, kuriame pasirodys visų dienos centrų vaikai, kuriuose dirbo „Ryšio meno“ projekto savanoriai. Luko grupės širvintiškės pasirodys su savo kūryba – repu.

Neatsiliks ir Indrės vadovaujami mažesnieji dienos centro lankytojai. Indrė dirba galerijoje „Artifex“, studijuoja ir taps grafikos dizainere, todėl Indrės grupėje dirba vaikai, kuriems patinka grafika, piešimas. Susikaupę užsiėmimo metu jie kūrė logotipus. Dirbdami vaikai įgyja patirties ir per kiekvieną užsiėmimą darbeliai tampa vis įdomesni, brandesni. „Gabūs, imlūs vaikai, – pagyrė dienos centro lankytojus centro vadovė Elena Petkūnienė. – Jie ne tik kuria, jie ir dainuoja, ir vaidina, ir šoka. Štai lapkričio 22 d. Marijampolės savivaldybėje vyks „Vaikų teisių konferencijos dvidešimtmetis“. Širvintų vaikų dienos centro vaikai pakviesti į Marijampolę ir Marijampolės savivaldybę pasveikins liaudies dainomis ir čigoniškais šokiais, kuriuos šokti moko vadovė Rūta. O kur brolių Grimų pasakos „Žiurkių gaudytojas“ artistai. Vasarą keliavo dienos centro vaikai į Vokietiją, Hamelno miesto atstovų kvietimu. Vaikams patiko vokiečių svetingumas, jų rūpestis ir noras kuo daugiau parodyti įdomių vietų ir dėmesio atvykusiems svečiams. O vokiečiams patiko mūsiškių vaikų dainuojamos vokiškos dainelės, kurias išmokė muzikos mokytoja Zina Stonienė, vaikų nuoširdumas ir vaidyba. Lietuvoje mūsų vaikai šios pasakos ambasadoriai. Žiurkytė – tai kovotoja už teisybę. Nemažai vaikai keliauja ir po Lietuvą. Aplankytas Pakruojo dvaras, Etnokosmologijos muziejus Molėtuose, Elektros muziejus. Dabar jau numatyta kelionė į Kauno „Megą““.

Jauku būti dienos centre. Neseniai suremontuotos patalpos, iš dalies pakeisti baldai. Malonios darbuotojos, kurioms gražius linkėjimus ir gražius žodžius laiškeliuose rašo vaikai. Šiuo metu dirbama su savanoriais Luku ir Indre, o netrukus prasidės kalėdiniai rūpesčiai.

„O po švenčių vėl kiti darbai
Kiti vaidai ir kiti planai“ – tai reperių tekstas, kuriuo leido pasinaudoti. Gryna tiesa!

Nuotraukos autorės

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus skelbiamas.


*