Pasidalink per Facebook!

Sveiki, mielieji, kaip gyvenate įsibėgėjus rudeniui? Toks laikas dabar, kai namuose ima šilti radiatoriai, kai už lango auksu dabinasi medžių lapai, o po kojomis šiugžda jų pasakojami prisiminimai, kai visos bobos džiaugiasi savo vasara, tik prašau nesipiktinti, aš čia ne apie visas moteris, o tik apie bobas. Jau toks pavadinimas duotas iš seno šiam laikui. Tikiuosi, kad derliumi labai nesiskundžiate ir žiema bus nebaisi, nes kiek gamtos ženklai rodo – riešutų ir šermukšnių gausa, šaltukas per rudens lygiadienį, ankstyvas paukščių išskridimas – bus riesta. Bet kolei kas, nesukime galvos, o geriau pasižvalgykime po savo karalystę, kas joje naujo, o naujienų kaip visada netrūksta.

Štai vienas stambus žiniasklaidos šulas persikrikštijo iš naujienų į žinias. Galbūt naujienos bus žinomesnės, ar bus daugiau žinių nei naujienų, matysim. Svarbiausia, kad būtų garantuota mūsų karalystės apšvieta kas, kur, kada ir iš kuo įvairesnių pusių. Palinkėkime sėkmės ir sekime naujus įvykius.

Tiesa, šią savaitę buvo gausu ir progų švęsti. Štai mudu su žmonele deramai atšventėm pagyvenusių žmonių dieną: ir bažnytėlėje pasimeldėm, ir baliuje su savo kolegomis sudalyvavom, ir net koncertuko pasiklausėme, nesvarbu, kad per televizorių. Ir tegul tik drįsta kas paprieštarauti, kad mūsuose yra užmiršta nors viena gyventojų grupė, greitai ašai jajam į vieną vietą. Visus mus myli, pamenate, ir prižiūri valdovės skaidriausiosios akis. Jei kas nematė, tegu bent jau į plakatą įvažiuojant į Širvintas pasižiūri, mirktels jinai jajam. Štai dar vienas įvykis, kad visais yra pasirūpinama ir parodomas dėmesys. Senelių „bagadelnia“, sakė man Pranciška, atnaujinta, suremontuota, sutvarkyta ir ta proga valdovė su savo svita ten apsilankė, kaspinėlį perkirpo, su vietiniais nusipaveikslavo, net kojinėmis apdovanotos buvo. Tikrai sakė mano Pranelė, kad buvo graži šventė, parodyta derama pagarba valdovei ir jai prijaučiančioms, visos ponios susodintos priekyje. Čia susiprask, kur kieno vieta gyvenime. O štai vienas nesusipratęs pilietis ėmė priekaištauti valdovei (!), atseit nedera valdovei su neįgaliais senjorais fotografuotis, taip tarsi savo privalumus pabrėžtų. Ot mąstymas, o gal aš labai norėčiau su valdove nusipaveiksluoti ir be galvos būdamas. Juk svarbiausia, kad būtum šalia josios, galbūt net stebuklas įvyks ir pasveiksi vien prisilietęs, o jei nuotrauką po pagalve pasikištum, tai žiū per naktį ir sveikesnis būtum. Et, tamsuolis, tikriausiai, kaip sako mano Pranciška, pats labai nori nusitraukti, o niekaip nepavyksta. O tų nesusipratusių tai ne vienas pasitaiko ir aiškinkis su tokiais.

Va, šventėm tik ką angelų sargų, mokytojų ir socialinių darbuotojų profesines dienas. Vėlgi, parodytas visiems deramas dėmesys, apdovanoti nusipelnę, ar dar tik nusipelnysiantys asmenys, koncertukas padovanotas, bet vėlgi ne visi liko patenkinti, atseit ne visi buvo sukviesti, ne visiems deramas dėmesys parodytas. O iš vienų teko girdėti, kad jiems už jų gerus darbus net ir nereikia valdovės rašto, jiems pats Aukščiausiasis už jų nuopelnus atlygins. Nesvarbu, kad jie čia, Širvintų karalystėje veikia ir tuo pačiu oru kvėpuoja. Jiems, matai, toks dėmesys iš valdovės net nebūtinas, ne dėl to jie triūsia. Matai kokie, sakytumei, išdidūs, bet čia man kita mintis lenda, jie gali pavojingi pasidaryti, ims ir nebekreips jokio dėmesio į valdovę mūsų skaidriausiąją, o kaip tokius sutvarkysi. Čia reiktų manosios pagalbos, atvesti nuklydusius į kelią, juk ir valdovei skaidriausiajai kelias dūšeles laimėčiau, o ir patiems paklydusiems šviesą, kažkokią viltį įžiebčiau. Bus daugiau susipratusių, bus geriau gyventi mūsuose. Čia panašiai kaip ir su tais vaikais – mylėk kaip dūšią ir krėsk kaip grūšią, nors šiais laikais už parodytą dūšią gali pats grūšią gauti. Et svarbiausia, kad susivoktume visi, kad tik su valdove mūsų skaidriausiąja gyvenimas yra auksinis kaip tas ruduo, žinoma, rudeninis auksas nukrenta ir lieka plikuma, nykuma ir purvas, kol žiema užkloja savo apgaulingu pūku rudens aukso padirbinį, iki pavasario tapsiantį mėšlu.

Brrr, ta rudeninė auksatis.

Po lapais nesislepiantis Jūsų Varpininkas

Sveiki, mielieji, kaip gyvenate įsibėgėjus rudeniui? Toks laikas dabar, kai namuose ima šilti radiatoriai, kai už lango auksu dabinasi medžių lapai, o po kojomis šiugžda jų pasakojami prisiminimai, kai visos...