Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 5 d. laikraščio „Širvis“ 27-ame šių metų numeryje.

Sveikiname, mielieji, sulaukus antrosios 2017 metų pusės. Persirito ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, pradėjo saulė savo kelią atgalios, o ir mes visi žinome, kad laikas vietoje nestovi. Esame nuolatiniai gyvenimo piligrimai. Gyvename, stengiamės, pykstame, baramės, taikomės, verkiame, nervinamės, o vardan ko visa tai?

Štai Širvintos, jaukus, nedidelis miestelis, turintis savo įžymių ir visai nežinomų asmenų, gražių ir labai gražių vietų, bet ar pastebime tai? Ar mūsų taip užimtas gyvenimas įvairiais reikalais leidžia retkarčiais ištrūkti iš šio užburto rato ir tiesiog pasigrožėti, atsipūsti? Kartais atrodo, kad ne, arba matome ir vertiname tik tai, kas liepiama, na, gerai, ne liepiama, o rekomenduojama, nurodoma, siūloma.

Nuo naujos kadencijos Tarybos darbo pradžios daugelis skandavo – kaip gražu, kaip miestas sužydėjo, atsigavo, kaip keičiasi mūsų Širvintos. Taip, iš tikrųjų miestas pražydo, atsirado kelios sutvarkytos naujos erdvės, gėlynai, daugiau dėmesio sulaukė mūsų mažieji gyventojai. „Šaunuolė mūsų merė!“ – sakys tūlas širvintiškis.

Sutvarkyta Kalnalaukio gatvė – didelis dalykas ir tikrai ne tik šios kadencijos Tarybos bendras darbas. Smagu ir eiti, ir važiuoti šia gatve, smagu ir svečiui parodyti, kaip tvarkomės. O kur dar Širvintų kaimo sutvarkytos gatvės, mieste pakeisti šaligatviai, pasodinti nauji medeliai. „Šaunuolė mūsų merė!“ – vėl girdime.

Prasidėjo naujo Sporto centro statybos (tikėkimės, jos bus greitos, kokybiškai atliktos ir po metelių kitų, galėsime pramogauti), tvarkomas stadionas, aikštė ties „Širvinta“ irgi sulaukė savo eilės. „Šaunuolė mūsų merė, šaunuolė!“ – gal pradėsime visi taip skanduoti?

Vargu, ar taip nutiks. O kodėl? Ogi, kad taip nebūna ir negali būti. Juk esame visi tokie skirtingi ir kitoniški, kad beviltiška tikėtis vienodų simpatijų ir pripažinimo. Štai vienam patinka Cicinas, kitam Šiškauskas, o kažkas Valinskienei gėles skiria. Vienas žiaumoja cepelinus, antras nuo lašinių lydosi, o žaliavalgis vos apie tai pagalvojęs kudašių neša.

Atrodo, viskas paprasta ir suprantama. Tai kodėl tuomet Širvintose mes tokie visus suvienodintus norime matyti, ir jeigu tu ne su mumis, vadinasi, tu prieš mus ir tokį reikia su purvais suminkyti, pažeminti ir geriausia – pradanginti. Trumparegiška ir neperspektyvu.

Gražu tos žydinčios gėlės, gražu sutvarkyti skverai, įrengtos pramogos, bet ar tikrai tai vieno žmogaus, merės, nuopelnas? Pagaliau, ar merė tik tuo ir turi užsiimti. O kur investicijos ir sukurtos naujos darbo vietos? Apie tai negirdime nieko. Keli tie patys, atsikartojantys ir jau šiek tiek pabodę savigyros šūkiai: gėlynai, gražėjantis miestas, šaunuolė merė. O kodėl negirdime nieko apie kultūros kėlimą rajone, švietimo lygio pokytį, jaunimo užimtumo skatinimą ir jo palaikymą, naujų iniciatyvų puoselėjimą. Viskas apie tą patį ir taip pat: tuos, kurie kelia ar bando kelti bangas – nutildyti, kitokią nuomonę nugesinti ir negirdėti, o palikti tik vieną vienintelę, maždaug tokią: „Šaunuolė mūsų merė, puikūs darbai“ ir pan.

Kas galėtų paneigti, kad tokiomis priemonėmis galutinai stengiamasi uzurpuoti valdžią per ateinančius rinkimus, kad ir menkiausios galimybės nebūtų išsakyti kitokią nuomonę, kad opozicijos taryboje visiškai neliktų, arba vienas kitas Tarybos narys būtų nutildytas. Kas stipresnis, to ir teisybė – principas toks. Vis tas pats ir tas pats – opozicija bloga, Šimonėlis toks, Mateika kitoks, Jozonis trečioks ir vėl iš naujo. Pasaka be galo. Juk opozicijos darbas ir yra padėti pozicijai, kad neužsnūstų ant laurų. Juk darbiečiai būdami opozicijoje netylėjo, beje, jų niekas per daug netildė, nors aršiai jie, tiksliau, viena opozicijos atstovė, sklaidėsi. Deja, pamiršo ir dabar sau leidžia daryti ką tik širdis geidžia.

O ta širdis geidžia nelabai jau gražiai ir solidžiai, įvairiais spyriais žemiau juostos, smurtu, kad ir žodiniu, pasigerėjimu, pasididžiavimu menkinant kitą. O juk mokyklose visi skanduoja patyčios patyčios, patyčios. O ką matome čia, mūsų suaugusiųjų gyvenime – ogi tas pačias patyčias. Švelniai tariant yra žema ir nekorektiška. Negi mūsų šaunuolė merė tik taip geba „įspirti“? Negi merės komandos lygis tevertas televizijos laidos „Kaka2“ kepurės?! O gal geriau palikti viską žmonėms spręsti. Visuomenė nekvaila ir matys, įvertins nuveiktus darbus, o ir „įspirs“ per rinkimus vienam ar kitam politikui pagal nuopelnus. O merė su komanda išeis pakelta galva, deja, dabar toks galvos pakėlimas, kai kitą sumenkini, tikrai neleidžia aukštai kelti galvos. Tačiau dėl skonio ir supratimo neverta ginčytis, juk žmogaus gyvenimas toks trumpas, o jame tiek daug gražių dalykų, kad visas tokias nesąmones geriausia iš akių paleisti ir grožėtis dangaus platybe, saulės šviesybe ir gamtos dovanojama vasara. Gražaus likusio pusmečio, santarvės ir ramybės, pagarbos ir atlaidumo vienas kitam. Visiems užteks vietos Širvintose, tikrai užteks, nereikia dėl jos kovoti.

Straipsnis buvo išspausdintas  liepos 5 d. laikraščio „Širvis“ 27-ame šių metų numeryje. Sveikiname, mielieji, sulaukus antrosios 2017 metų pusės. Persirito ilgiausia diena ir trumpiausia naktis, pradėjo saulė savo kelią atgalios, o...