Pasidalink per Facebook!

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 23 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje.

Šiemet Musninkų „Spindulio“ bendruomenė nutarė daugiausia jėgų, lėšų ir laiko skirti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Didžiausias projektas – paminklas Lietuvos savanoriams.

Jau padarytas mažesnis darbas – įgyvendintas bendruomenės parengtas Krašto apsaugos ministerijos finansuotas projektas „Savanorių auka mūsų širdyse gyva“. Iš projektui skirtų lėšų sutvarkyti savanorių kapai Musninkų kapinėse.

Tačiau bendruomenė, norėdama išsamiau supažindinti platesnę visuomenę su to meto Lietuvos istorija, Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorija ir konkrečiai Musninkų valsčiaus reikšme Nepriklausomybės kovose, surengė konferenciją „Nepriklausomybės kovos 1918–1920 m.: Musninkai kovojančios Lietuvos forpostas“. Lektoriai – geriausi šio Lietuvos istorijos tarpsnio, Lietuvos kariuomenės kūrimosi istorijos žinovai – Lietuvos Karo akademijos Karo mokslų instituto Karo istorijos centro vyresnysis mokslo darbuotojas doc., dr. Manvydas Vitkūnas ir Karo istorijos centro viršininkas majoras Gintautas Jakštys.

Kitas šios konferencijos tikslas – teigė bendruomenės pirmininkas A. Rolis pristatydamas prelegentus – realiais darbais ugdyti patriotizmą, kad mūsų pastatyti paminklai ar sutvarkyti gyvybę už mūsų laisvę paaukojusių kapai nebūtų tik sustingę istorijos ženklai, kad jie kalbėtų ir mums, ir ateinančioms kartoms, mokydami deramai apsispręsti tiek palyginti įprastose tikro piliečio gyvenimo situacijose, tiek kritiškais Valstybės išgyvenimo momentais.

Tradicinė tokių ar panašių renginių vieta – Varpinė – karštą rugpjūčio pavakarę kaip visada buvo pilna musninkiečių ir svečių – šį kartą svečių gal net daugiau. Ar patys musninkiečiai menkesni savo krašto patriotai nei aplinkinių kraštų žmonės?

Kaip ten bebūtų, nusivylusių nei forma, nei turiniu nebuvo – tai liudijo gausūs klausimai prelegentams po paskaitos ir prie arbatos užsitęsusios diskusijos. Ir nieko čia keisto – kaip visada konferencija vyko šiek tiek neįprastai, šiek tiek improvizuotai – prasidėjo akordeonistų Mykolo ir Eriko mini koncertu, baigėsi vietos poeto mėgėjo, slapyvardžiu Baltasis Apuokas, poema apie savanorius; talkino ir gamta – trumpa bet stiproka audra iliustravo majoro G. Jakščio pasakojimą apie komplikuotas Lietuvos kariuomenės kūrimosi sąlygas, sunkias pirmąsias savanorių kovas.

Tinkamai aptariamą temą papildė mūsų kraštiečio ir bendruomenės bičiulio fotomenininko Jono Lučiūno paroda – savanorių ir jų šeimos narių nuotraukos, paminklo statybos akimirkos.

Gal įdėmiausiai musninkiečiai klausė istoriko dr. M. Vitkūno paskaitos – juk jo pasakojime ir žinomos vietos, ir pažįstamos pavardės, ir tokios detalės, kurių nerasi jokiame istorijos vadovėlyje. Pvz., apie tai, kaip Kernavės ir jos aplinkinių kaimų žmonės rinkdavosi prie Lietuvos Lenkijos sienos ties Klišabalės kaimu ir atsisukę į Vilniaus pusę melsdavosi prašydami grąžinti Vilnių Lietuvai; arba apie tai, kaip elgetaujantis žmogus, sužinojęs, jog jo pažįstamas jaunuolis apsisprendė keliauti į Vilnių ir užsirašyti į savanorių gretas, paaukojo visas „juodai dienai“ laikytas savo santaupas.

Dalyviai po konferencijos neskubėjo namo, dar ir neformalioje aplinkoje norėjo pabendrauti su garbingais svečiais, uždavinėjo klausimus, kurių gal neišdrįso užduoti paskaitos metu. Organizatoriai džiaugėsi aktyviais dalyviais, paprastai mokančiais bendrauti svečiais, tikėdamiesi padarę naudingą darbą Musninkų krašto žmonėms.

Regina Smailytė

Straipsnis buvo išspausdintas  rugpjūčio 23 d. laikraščio „Širvis“ 33-ame šių metų numeryje. Šiemet Musninkų „Spindulio“ bendruomenė nutarė daugiausia jėgų, lėšų ir laiko skirti Lietuvos Valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti. Didžiausias projektas –...